Žvaigždologas '05

Senas Skautatinklis | 2005-09-06
Ryte užsimiegojusiuose veiduose jau nebešvietė vakarinis entuziazmas, bet gera nuotaika nedingo. Jau 10 val. visi sulipo į autobusą ir pajudėjo Molėtų link. Kelionė nebuvo ilga (tačiau turininga – visą kelią netilo brolio Martyno gitara ir dainos), todėl skautai nė nespėjo kompensuoti savo naktinio miego trūkumo. Atvykus į Senovinę Dangaus Stebyklą Kulionyse (Molėtų raj.), projekto dalyviai buvo suskirstyti į dvi komandas – baltąją ir juodąją skyles. Šios grupės atskirai gyveno, dalyvavo programoje ir gaminosi maistą (bei maitino vykdytojus :P). Beje, jau pirmąją dieną skautiška draugystė bei sumanumas nugalėjo ir skylės maistą pradėjo gaminti kartu.

Papietavę visi ėjo klausytis Molėtų Romuvos vaidilos Jono Vaiškūno paskaitos apie senovės lietuvių kalendorių ir dangaus stebėjimą. Iškart po paskaitos patyrusių skautų laukė įdomi „žvaigždorama“, kurioje jie ne tik rišo mazgus, plaukiojo ežere, virė vandenį, dainavo, ...bet ir gavo naudingos informacijos apie žemę, dangų ir dangaus kūnus. Nors vykdytojai ne itin išsamiai pateikė informaciją, tikimės, kad dalyviai bent dalį jos įsiminė. Kadangi naktis buvo apsiniaukusi ir žvaigždžių mums nepadovanojo, tai po nenutylančių dainų prie skautiško laužo patys drąsiausieji žvaigždinėtojai išsiruošė į naktinį žygį. Sesė Milda pasakojo: „Žygyje buvo visko, ...ir nuovargio, ir netikėtumų, ir dvejonių, ...ir vandens, bet manau, kad nugalėjo pasitikėjimas savo jėgomis... Galų gale naktį pabaigėm keliomis valandomis miego po atviru dangumi.“ Ačiū broliams Martynui, Augiui, Arnui už žygio organizavimą – manau, jo visi dar kurį laiką nepamirš.:)

Vos naktinėtojai grįžo iš žygio, nieko nelaukę visi išskubėjo į Lietuvos etnokosmologijos muziejų. Ten apžiūrėjo teleskopą, aplankė muziejaus ekspoziciją ir klausėsi tikrai įdomių ir naudingų gido pasakojimų. Žinoma, miego trūkumas darė savo, ir per relaksacinį skaidrių žiūrėjimą didelė dalis dalyvių ir vykdytojų ...tiesiog patogiai įsitaisę užmigo :)...

Užsimiegojusius vyšniukų veidus pradžiugino širdžiai mielas žodis – „pietūs“. Tik grįžę visi puolė virti košę-makalošę. Sočiai pavalgę visi išskubėjo į darbą grupėse. Dalyviai su vykdytojais aptarė metodinę medžiagą ir sudarė galimą žvaigždologo specialybės variantą. Darbas vyko gan sklandžiai, todėl jau po gero pusvalandžio visi galėjo skubėti į vaidilos Jono Vaiškūno paskaitą apie senovės lietuvių pasaulėžiūrą. Po turiningų pasakojimų dalis dalyvių ėjo gaminti maisto, kita dalis – į antrąjį grupelių darbą. Vakaras atėjo stebėtinai greitai. Gal todėl, kad visi labai entuziastingai leidosi skautišku liftu (vėl ačiū broliams)? Ir vėl laužas, dainos, juokas, žarijose keptos bulvės... O dangus mums padovanojo giedrą naktį, todėl pagaliau galima buvo įvykdyti pagrindinę projekto dalį – dangaus stebėjimą. O žvaigždeles parodyti mums maloniai sutiko tas pats vaidila – Jonas Vaiškūnas. Nors ir buvo šalta (ačiū broliams, kad vis tik nelabai), visi susidomėję žvalgėsi į dangų.

Rytas išaušo gan šiltas... Taigi toliau: pusryčiai, laiškų vykdytojams rašymas (dėkui visiems dalyviams už puikius meilės ir kritikos pilnus laiškus – mums jie tikrai naudingi…), palinkėjimų lapai ant nugarų ir daug šypsenų... Vėliau dar pora valandų diskusijų, kas buvo blogai, kas gerai bei kaip ši specialybė galėtų geriau pasklisti kituose LS kraštuose. Ir paskubomis sušaukta uždarymo rikiuotė, per kurią aktyviausi projekto dalyviai buvo apdovanoti specialiomis žvaigždutėmis. Sveikinimai jiems :). Kelionė namo neprailgo, nes didžioji dalis autobuso keleivių snūduriavo po bemiegio savaitgalio. Paskutinė nuotrauka prie Vilniaus skautų centro... Ir namai. Nebe žvaigždėti, bet savi.

Ačiū visiems. Ir dalyviams, ir vykdytojams. Tikiuosi, niekam nieko netrūko: nei žvaigždžių, nei darbo, nei laužo, nei dainų, nei šilumos, nei pažinčių, nei maisto... Tikiuosi, kad nei vienas nenusivylė ir kad dar galėsime dalyvauti panašiuose renginiuose kituose LS kraštuose.

Organizacinis komitetas
Senas Skautatinklis | 2005-09-06