Je ne parle pas français arba prancūzai skautai Kernavėje

Ar  žinojai, kad prancūzų skautai į Lietuvą atsivežė stalą? O kad valgo 3 dalių pusryčius, pietus ir vakarienę? Mes (t.y. Urtė, Beata, Gabija, Emilija, Ugnė, Martė ir Rūta) sužinojome tai gyvendamos 3 dienas su 30 prancūzų skautų Kernavėje.

Susitikome vieną karštą vasaros rytą, prie BIG‘o maximos Vilniuje. Palaukusios beveik valandą, pagaliau sulaukėme prancūzų vadovo, kuris pasiklydęs apvažiavo gal 6 maximas. Galiausiai pasiekę Kernavę ir išlipę kolchozo kiemepamatėm krūvą palapinių ir daugybę bėgiojančių ir mus stebinčių prancūzų.  

 

Pavalgę pietus, kuriuos sudarė salotos, karštas patiekalas ir desertas, pradėjome įsirenginėti. Netikėję, kad sesės gali 3 dienas išgyventi po tentu, visi labai siūlėsi mus priimti į savo palapines. Galiausiai juos įtikinę, kad išgyvensim, visi kartu išėjom dirbti. Vakare parodę prancūzam, kas yra rikiuotė, sulaukę poros vyčių apsliankiusių svečiuose ir pavalgę jau savo įprastą stovyklinę vakarienę, pradėjom ruoštis tarptautiniam laužui. Tada paaiškėjo, kad vesti laužą kita kalba nebus taip paprasta.

 

Prancūzai liko sužavėti mūsų dainų gausa ir ypač sutartinėmis, todėl laimingi nuėjo miegoti.

 

Antrą dieną atsikėlę radom Gabiją geriant kavą iš vazonėlio. Pavalgėm pusryčius ir išėjom į Kernavę. Apėję piliakalnius ir sužinojom, kad pas juos stovyklose begalės taisyklių, o vieną iš jų – turėti stalą. Lygų, tiesų ir gražų stalą. Taip ir nesupratau kam jis, bet jie vežės stalą iš prancūzijos, nes kitaip ateina inspektorius ir visus namo išvaro, o vadovai nebegali vadovaut.

 

 Palepinę prancūzus lietuviško ežero malonumais ir vos ištraukę juos iš vandens, grįžom į pastovyklę darytis pietų. Tada atėjo laikas programai, kurią sudarė frisbis ir nesibaigiantis prancūziškas kvadratas. Iš kitos programos dalies nieko neatsimenu be galvos sukimosi ir daugybės prancūziškų riksmų, tačiau visą tai nutraukė lietus ir mes nuėjom po savo tentu kast duobių. Nustojus lyt vėl sulaukėm svečių, tik dabar jų buvo daugiau nei pora vyčių. Vakarinį laužą šįkart vedė prancūzai. Dabar ir mes jau mokam paleist powershot‘ą. Prisišokę sambos ir padainavę wonderwall ar kaip ten ta oasis daina vadinas, išsiskirtėm.

Trečią dieną, leidę sau pailsėt, programą pradėjom vėliau. Pasiskirstę komandom, pradėjom ruoštis cooking challenge‘ui. Prancūzus nusprendėmę „nustebinti“  kugeliu, tačiau pamatę, ko jie prisigalvojo, apsigalvojom, tik gaila jau buvo per vėlu.

 

 

 

 Prisivalgiusios sumuštinių su ožkos sūriu, salotų, suktinukų, vištienos su kariu, bananų su šokoladu ir dar daug visokiausių gėrybių, net nenorėjom galvot apie savo kugelį. Pasiruošusios kristi po jų kojomis, sakėm, kad daugiau jų nepaleisim, tačiau tada jau atėjo laikas atsisveikinti.

 

 Atsibučiavę su visais į abu skruostus, susidėjom daiktus ir išėjom. Taip ir baigės mūsų viešnagė kartu su nuostabiais prancūzų skautais Krnavėje.