Emocinis kapitalas

Pavel M. | 2014-06-04

Emocinis kapitalas labai svarbus reiškinys skautiškoje veikloje. Jeigu trumpai apibendrinti, tai su išgyvenimais susieta atmintis. Kodėl tai yra svarbu skautuose? Todėl, kad tai vienas iš motyvacijos šaltinių.

Pavyzdys galėtų būti emocijas gautos per išgyvenimus žygiuose. Tai ir nežinia koks kvailas maršrutas per pelkes, ar nakvynės ieškojimas sutemus ir lyjant lietui, tai pagalba iš draugo arba paskutinio šikpoperiaus dingimas. Tuos visus nepatogumus visi vėliau prisimins kaip vieną iš geriausių nuotykių. Nes tai suteikė stiprias emocijas. Tai paveikia ir  komandos (skilties) susibendravimą ir norą tęsti šitą veiklą ir gauti naujus ispūdžius. Kaip matom, stiprių emocijų gavimas ir jų nukreipimas (konsolidavimas) teisinga kryptim (pvz. panaduojant refleksiją po žygio) turi didelę reikšmę skautiškos veiklos gyvybingume.

Taip pat emocinis kapitalas - tai pagarbos atsiradimo šaltinis. Pvz. vadovas pats pasiuvo visą uniformą ir šiaip paskubom išdalino ją skautams, nes reikia kažkur greitai važiuoti ar pasirodyti. Dažniausiai žmones negerbs to, ką gavo tokiu būdu ir aplaidžiai elgsis su suteiktais jiems daiktais. Priešingai, jeigu vaikas ilgai siekė, kad jam būtų leista nešioti uniformą, net kiekvieną jos ženklą užsitarnavo atskirai, vaikas brangins tai, į ką įdėjo daug emocijų. Vienas iš pavyzdžių – užtarnauti naują laipsnį ar naują kaklaraištį.

Taip pat ir su nemokamomis kelionėmis, stovyklomis, žygiais. Jeigu vadovas viską padarė ir suorganizavo pats ir visi finansai padengti, o vaikai tik dalyvauja ir važiuoja, tai jie dažniausiai nevertins tokių vadovo pastangų ir pačios kelionės. Visai kitas reikalas, jei jie turejo užsitarnauti/laimėti teisę/galimybę važiuoti ar dalyvauti. Arba prisidėjo prie organizavimo. Arba sumokėjo nors ir simbolinį mokestį.

Beje, čia labai svarbu pabrežti, kad jūsų, kaip vadovo, skautiška veikla bus sėkminga, jeigu vaikai prisidės prie organizavimo. Be to, netgi jei jūs negalėtumėte tęsti veiklos, jie būtų sukaupę tiek emocinio kapitalo, tiek žinių, kaip organizuoti ir daryti veiklą, kad ją tęstų ir be jūsų.

Beje, čia viena iš priežasčių, kodėl aš iki šiol skautuose. Nes, kai pradėjau skautauti, iškart buvau įtrauktas į organizavimą. Organizuoju ir iki šiol, tik jau kitame lygyje. Ir iš visų pažistamų skautų, su kuriais aš buvau pradėjęs skautauti, liko tik tie, kurie irgi buvo įtraukti į organizavimą.

Dar vienas pavyzdys, kaip panadojant vaikų emocinį kapitalą, galima sumotyvuoti juos ir įtraukti į organizavimą/vadovavimą. Vienuose mokymuose buvau paprašytas pamotyvuoti patyrusius skautus pradėti veikti su jaunesniais. O kaip žinia, jaunimas nelabai nori krapštytis su vaikais. Jie nori patys gauti nuotykių, o gal net labiau pabūti tarpusavyje, nes toks jų amžius - norisi socializacijos. Taigi, aš uždaviau kiekvienam iš jų keletą klausimų:

  1. Kaip tu atėjai į skautus? – bandau sužadinti prisiminimus ir aktyvuoti emocinį kapitalą.
  2. Kodėl likai? – čia konsoliduoju emocinį kapitalą.
  3. Kuo skautai skiriasi nuo kitų susibūrimų? – čia baigiu konsoliduoti emocinį kapitalą.
  4. Ar norite, kad visa tai pajaustų ir jaunieji? Ar norite jiems padėti tame? – užduodant šitą klausimą jau visiems kartu po pirmų trijų kiekvienam atskirai, panaduoju konsoliduotą jų emocinį kapitalą sužadinti motivaciją veikti.

O toliau reikia tik apmokyti juos kaip tai daryti – organizuoti ir vadovauti. Kaip sakoma: „Technikos reikalas“.

Taigi, linkiu jums daryti savo veiklą kuo žavesnę ir per įvairius išbandymus suteikti vaikams kuo daugiau išgyvenimų, kad padėtume jiems formuoti jų charakterį ir sukaupti emocinį kapitalą, kad jie ir toliau skautautų ar nors gerai prisimintų savo skautiškus nuotykius.

Br. Pavel

Pavel M. | 2014-06-04