Apie WOSM, tylų kaimyną ir pilietinę gynybą

Darius Laurinavičius | 2014-03-10

Įvykiai šiuolaikiniame pasaulyje lekia greičiau nei įmanoma juos sekti – tą pačią kovo 4 –tą kai skautatinklis publikavo mano žinutę apie Ukrainos skautų pagalbos prašymą, pasaulinė skautų organizacija WOSM savo tinklapyje publikavo oficialų atsakymą http://www.scout.org/node/26320 . Šį kartą neversiu – nemanau, kad verta – atsakymas toks , kokio ir reikėjo tikėtis, nors tikrai ne toks kokio laukėme mes ar juolab Ukrainos skautai. Vienu sakiniu jo esmę galima išreikšti taip: „Mes tiek susirūpinę įvykiais Ukrainoje, kad galime net pasimelsti už jus, deja, neturime nei įgaliojimų nei noro palaikyti kurią nors iš konflikto pusių, juo labiau, kad PLAST , net nėra WOSM nariai“. Tipiškas senstančios Vakarų civilizacijos, pasimetusios savo pačios sukurtų biurokratinių instrukcijų ir sutarčių labirintuose ir šventai tikinčios, kad tos sutartys ir taisyklės jau savaime privalo ją apsaugoti, atsakymas. Tik kažkodėl jį išgirdus iškart į galvą ateina pasakojimas apie tai kaip naciai įsigalėjo Vokietijoje. Pasakojimas greičiausiai literatūrinis, o ne dokumentinis, bet tai nei kiek nemenkina jo prasmės. Girdėjau jį pasakojant pirmuoju asmeniu taip pateiksiu:

„Kai jie atėjo suimti mano kaimyno žydo, aš tyliai sėdėjau prie židinio savo bute – juk aš ne žydas. Kai jie atėjo išsivesti mano kaimyno socialdemokrato, aš ramiai vakarieniavau su savo vaikais – juk aš niekada nepriklausiau jokiai partijai. Kai jie atėjo išvežti mano kaimyno profesinės sąjungos veikėjo, aš neatsitraukdamas skaičiau įdomią knygą – juk aš nepriklausiau profsajungai. Kai jie atėjo suimti manęs irgi niekas neprotestavo – juk visi jau buvo išvežti anksčiau“.

Rytoj visi švęsime  Kovo 11, su dainomis, eilėraščiai ir vėliavomis. Daugelis mūsų turbūt net paskirsime šiai datai specialią sueigą ar kitą skautišką renginį. Tai svarbu, prasminga ir reikalinga, bet ar to užtenka šiandien? Mūsų situacija kiek skiriasi nuo Ukrainos – mes NATO ir ES nariai ... taip pat ir WOSM. Šios struktūros turėtų padėti mums apsiginti Rusijos agresijos atveju. Bet gintis turėsime patys. Ar žinome kaip? Ką atsakysime, kai mūsų to paklaus jaunesnis brolis ar sesė? Kovo 11-tąją iškovojome neturėdami savo kariuomenės. Tada plačiai skambėjo terminas „pilietinis pasipriešinimas“, buvo leidžiamos knygos ta tema ir žadama dėstyti , kaip atskirą dalyką mokyklose. Dabar turbūt ne be daug kas žino, kas slypi po šiuo terminu. Aš manau, kad pilietinė gynyba turi tapti skautiškų sueigų programos dalimi. Ypač patyrusių skautų – jiems to tikrai prireiks. Įžanginį vadovėlį (lietuvių kalba) rasite čia http://www.aeinstein.org/wp-content/uploads/2013/11/Civilian-Based-Defense-Lithuanian.pdf

Budėkime!

 

Darius Laurinavičius | 2014-03-10