Pelenų diena. Stabtelk ir pamąstyk

Benita M. | 2014-03-05

Šiandien prasideda Gavėnia – krikščionių pasninko laikotarpis, truksiantis 40 dienų iki pat Velykų. Gavėnios pasninkas prasideda Pelenų diena. Svarbiausias Pelenų dienos akcentas – pelenų barstymas, simbolizuojantis ne tik gavėnios, kaip atgailos, laikotarpio pradžią, bet ir nusižeminimą bei nuoširdų siekį atsiversti ir tikėti Evangelija. Šią dieną kunigas bažnyčioje pašventina pelenus ir jais barsto žmonėms galvas, tai labai senas paprotys.

Kada ji atsirado ir kuo ypatinga?

Pelenų diena, kaip gavėnios pradžia, pirmą kartą paminėta VI a., o nuo VIII a. Romoje vyksta popiežiaus vadovaujama Pelenų dienos procesija. Nuo maždaug X a. pelenų barstymas tampa privalomas visai krikščionių bendruomenei. Šiandieninė pelenų dienos liturgija yra išlaikiusi senus tradicinius elementus: pelenų barstymą ir griežtą pasninką, kai susilaikoma ne tik nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus ar prabangaus maisto (leidžiama sočiau pavalgyti tik kartą per dieną, kitus du kartus lengvai užkąsti).

Ką simbolizuoja pelenai?

Pelenų simbolika plati. Pelenai dažniausiai siejami su dulkėmis ir reiškia žmogaus nuodėmę ir trapumą, jie simbolizuoja:  myriop einančio žmogaus silpną ir trapų būvį bei jo tuštybę;  nusidėjusio žmogaus būklę;  atgailą ir gedulą; maldas ir karštą troškimą, kad Dievas ateitų žmogui į pagalbą; prisikėlimo troškimą. Pasibarstyti pelenais – tai tarsi atlikti viešą išpažintį.

Kaip vyksta pelenų barstymas?

Sekant dar iš XII a. ateinančia tradicija, pelenai paruošiami deginant praėjusių metų pašventintas verbų šakeles. Mišių dalyviams kunigas užberia ant galvos žiupsnelį pelenų arba ant kaktos pelenais daro kryžiaus ženklą, pasirinktinai sakydamas žodžius: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ arba „Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“.

Lai šis Gavėnios laikotarpis priverčia mus bent akimirkai stabtelti ir pamąstyti.

– Kas didžiausias dangaus karalystėje?

– Tas, kuris neužkietina savo širdies.

Benita M. | 2014-03-05