Pastarosiomis dienomis aš, kaip turbūt ir daugelis (ypač vyresnių) brolių ir sesių iki ausų paniręs Ukrainos įvykiuose. Šiąnakt benaktinėdamas interneto platybėse aptikau paveikslėlį, kuris puošia šios žinutės antraštę. Paveikslėlis vadinasi „Nebesnaja sotnia“ („Dangaus šimtinė“) – taip ukrainiečiai vadina žuvusius maidano kovotojus, mat sekdami senovės kazokų pavyzdžiu kovotojai organizuojasi į dešimtines, o tos jungiasi į šimtines (argi neprimena skautiškų skilčių ir draugovių?).  Man jis pasirodė labai skautiškas – tikra aštuntojo priesako „Skautas – linksmas susivaldo ir nenustoja vilties“ iliustracija (esant galimybei paveikslėlį pasididinkit – kaip visada visa esmė – detalėse).

Pradėjau domėtis kas piešinėlio autorius. Pasirodo tai Jurko Žuravel‘ – Ukrainos menininkas, visuomenės veikėjas, muzikinės grupės „Ot Vinta!“ lyderis ir ... skautų draugas, nupiešęs Ukrainos skautams ne vieną plakatą ir kalendorių. Toliau šis skautiškas pėdsakas vedė į oficialų Ukrainos skautų tinklapį http://scouting.org.ua/ , kurio viršuje rastu kreipimusi negaliu nepasidalyti su jumis (vertimas ne profesionalus – mano, mokantys angliškai ar ukrainietiškai skaitykit originalą):

Nuo pat įkūrimo iki šių dienų vienas iš skautų judėjimo tikslų yra auklėti vaikus ir jaunimą sąmoningais ir aktyviais vietinės, tautinės ir tarptautinės bendruomenės piliečiais. Vienas iš pagrindinių skautiškos metodologijos ugdomų gebėjimų yra gebėjimas išgirsti ir suprasti kitą nuomonę. Tačiau, kai ta kita nuomonė brukama iš šalies panaudojant karinę intervenciją – mes negalime tylėti.

Todėl mes smerkiame Rusijos Federacijos vyriausybės ir sukarintų prorusiškų grupuočių  veiksmus Kryme ir kviečiame Ukrainos vyriausybę bei tarptautinę bendruomenę imtis visų įmanomų priemonių sustabdyti ginkluotai agresijai ir pasikėsinimui į suverenios valstybės teritoriją.

Mes kviečiame visas pasaulio skautų organizacijas įskaitant Rusijos skautus kreiptis į savo šalių lyderius ir paraginti juos imtis visų įmanomų priemonių užkertant kelią kraujo praliejimui ir apginant Ukrainos sienų neliečiamumą. Joks politinis tikslas negali pateisinti nekaltų žmonių žalojimo ar žūties. Nei vienas vaikas neturi tapti našlaičiu dėl kažkieno nesveikų geopolitinių ambicijų.

Mes kviečiame ukrainiečių išeivius visame pasaulyje panaudoti visas priemones raginant savo gyvenamų šalių piliečius išreikšti paramą Ukrainai ir raginat tų šalių vyriausybes aktyviai pasipriešinti karinei intervencijai. Mes taip pat raginame visus piketuoti Rusijos ambasadas ir konsulatus visame pasaulyje – Rusijos vyriausybė turi suprasti, kad jos agresija neliks nenubausta.

Mes siūlome savo nariams pagal amžių ir galimybes prisidėti paremiant Krymo gyventojus ypač savanoriaujant jei atsiras reikalas priimti šeimas su vaikais ir seneliais, evakuotas iš Krymo pusiasalio. Taip pat mes turime būti pasiruošę padėti materialiai ir finansiškai visiems Krymo gyventojams, jei to prireiks. Jei jūs turite draugų Kryme , skambinkite jiems – išreikškite savo palaikymą – dabar jie yra pirmose fronto linijose kovojant už mūsų visų nepriklausomybę.

Mes, savo ruožtu, išreiškiame savo paramą visiems Krymo pusiasalio gyventojams, kurie kaip Balaklavos miestiečiai išeina į gatves bandydami sulaikyti ginkluotus karius nuo prievartos veiksmų. Mes didžiuojamės turėdami tokius bendrapiliečius kaip jūs. Kokia kalba jūs bekalbėtumėte, kokiomis apeigomis jūs besimelstumėte – mes esame su jumis vieningoje, suverenioje Ukrainoje.

Skautų organizacijos „Plast“ Nacionalinės tarybos pirmininkas Jaroslav Jurčyšin

Ką galime padaryti mes atsiliepdami į šį Ukrainos brolių kreipimąsi? Kiekvienas sprendžia pats: gal pasidalinti juo socialiniuose tinkluose, gal paraginti priimti Rusijos agresiją smerkiantį kreipimąsi savo miesto ar rajono jaunimo organizacijų apskritajame stale, gal piketuoti Rusijos ambasadą (piketai vyksta kasdien nuo 12 val.), o gal tiesiog parašyti palaikymo laišką ukrainiečiui broliui ar sesei su kuriuo iš vieno katilo valgei Jubiliejinėje stovykloje. Mano nuomone, tai kiekvieno pilietinis apsisprendimas.

Piliečiais senovėje lietuviai vadindavo tuos, kurie esant pavojui, iš visos apylinkės susirinkdavo ginti pilies. Tada pilies kuoruose liepsnodavo laužai, apie pavojų įspėdami toliau esančių pilių gynėjus. Šiandien pavojaus laužai liepsnoja Ukrainos pilių kuoruose... Ar pamatysim juos Lietuvoje?