Sesių bučiniai Lietuvai


Tėvynei!

Šiandien nepaisydami lietaus Vilniaus krašto skautai susirinko prie Prezidentūros. Kaip ir kasmet prieš tai, kaip ir, tikėkimės, dar daugybę metų ateityje. Kaip visada džiugiai, bet su pagarba pakėlėme trijų Baltijos valstybių vėliavas (beje, gaila, kad prie Prezidentūros bene vieninteliai giedantys LR himną yra skautai). Kai vėliavos buvo pakeltos ir Prezidentės šventinė kalba išklausyta (ir pakrūpčiota nuo salvių), dvi „Skaisčio“ tunto draugovės iškeliavo paminėti Tėvynės gimtadienį savaip. 

Senamiesčio kavinėje prie dviejų stalelių įsikūrė „Laumės“ ir „Ragės“ draugovių sesės, pasiskirsčiusios mišriomis skiltimis. Po trumpo susipažinimo, kurio metu reikėjo įvardinti po vieną savybę, kurią turėtų turėti geras pilietis, piešėme du Lietuvos portretus, kuriuose atsispindėtų kiekvienos skilties narės paminėta pilietiška savybė.

Po trumpo apšilimo skiltys surėmė savo protus kovoje dėl garbės žaidime, kurio metu turėjo atsakyti į klausimus apie Nepriklausomybės aktą, tarpukario Lietuvą, prezidentus ir Lietuvos vėliavą. Kova buvo įtempta – Pragiedrulių geografės nugalėjo Bagajagas vos vienu tašku. Pasirodė, kad žinome nemažai, bet domėtis niekada negana. Žaidimo metu laužėme galvas, bandydamos atsiminti signatarų pavardes, sužinojome, kad tarpukario Lietuvoje buvo net 2 prezidentai, kurie valdė Lietuvą vos porą dienų. užpildėme šiokias tokias žinių spragas susijusias su Nepriklausomybės Aktu ir nemažai sužinojome apie Lietuvos vėliavą: kodėl Basanavičiaus siūlytas Vytis buvo atmestas net du kartus, kokią vėliavą siūlė Žmuidzinavičius ir kaip čia taip nutiko, kaip viskas baigėsi Afrikos spalvomis :)

Kol buvo skaičiuojami žaidimo taškai, skiltys rašė savo palinkėjimus Lietuvai, tuomet aptarėme klausimus, sužinojome atsakymus į klausimus, kurių nežinojome, ir pabaigusios arbatą iškeliavome Signatarų namų link. Manau, kad šį sykį visos tiek Nepriklausomybės Akto, tiek signatarų pavardžių klausėmės šiek tiek kitaip – šiek tiek įdėmiau, su bent truputį stipresniu pajautimu, todėl norime palinkėti visiems: kartokime ir kartokime ir kartokime visas Nepriklausomybės istorijas vėl ir vėl – nelaikykime jų savaime suprantamu dalyku, nes juk būtent tuomet ir pamirštame, pamirštame KODĖL. 

Taigi, šios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga linkime Lietuvai:

Mes labai norėtume kartu pasidžiaugti šia diena su visais Lietuvos žmonėmis. Linkime nepamiršti mūsų protėvių sunkiai iškovotos laisvės. Trokštame, kad ateities kartos galėtų didžiuotis mūsų atliktais gerais darbais.
Su 96-uoju gimtadieniu!

Brangi Lietuva,
spaudžia ir reikalauja Tavo vaikai daugiau duonos, daugiau žaidimų. Daugiau pramogų, daugiau atsakomybės. Daugiau duoklių, mažiau darbo. Tačiau jų pareiga – ne norų diktavimas, o Tavo – ne klusnus vykdymas. Augink savo vaikus it lietuviškus ąžuolus – tiesius, stiprius, kvepiančius gilėmis. Ąžuolus, kurie nepasiduoda šiauriniams vėjams ir nenupūdo savo šaknų vos dirvai išsausėjus. 
Ugdyk, Lietuva, mus ir neleisk mums pasiduoti. Niekada ir niekur.

Raportas baigtas, linkėjimai nuo „Skaisčio“ tunto „Ragės“ ir „Laumės“ draugovių. Mylėkim!