Ten už girių, toli... Stebuklų vieta, švenčianti 90-metį

Jorė A. | 2013-10-28

Išlipi iš traukinio, įkvepi kalnų oro ir atsidūsti. Jau beveik.

Jei geras oras, o lagaminas pakenčiamo dydžio, važiuoti autobusu – nuodėmė. Palei upę, gilyn į slėnį.

Bažnyčia. Ganyklos. Dessies baras. Kalnu aukštyn. Jau matai plėvesuojančias vėliavas. Tuneliuku dešinėn ir per tiltelį. Virtuvių nameliai. Ei, kiek vėliavų, ar jau kabo Lietuvos? Turėtų laukti iškabinta.

Pirmi laiptai veda į Old Chalet, senąją trobelę, jų nereikia. Antrieji yra reikiami, čia New Chalet ir registratūra.

Didelė tikimybė, kad ant turėklų ar kur šalia tavęs nelaukiančia apsimeta katė.

I

Didelė tikimybė, kad peržengęs slenkstį jau po kelių minučių jausiesi kaip namie, tik, jei atvykai pirmą kartą, dar šiek tiek sutrikęs klausysiesi greitakalbe patarimus beriančio ir rožine spalva apsirėdžiusio skauto. Kitu atveju nusišypsosi ir šiuo metu su juo jau pliurpsi su kaip senu draugu. Žinai, labai seniai čia nebuvau – tris metus! Kas naujo, kokie kambariai renovuoti? Kiek jūsų dabar čia dirba? Iš kur tu, ar jau seniai čia? Kaip Dessies šeimininkas? Vis dar pakvaišęs?

Skautų namų, centrų, biurų, stovyklaviečių, būklų ir kitokių taškų visame pasaulyje yra tūkstančiai. Visur tave priims kaip seną draugą ir pasirūpins, kad viešnagė būtų maloni. Bet Šveicarijos gilumoje, tarp kalnų yra Kanderštego miestelis kurio vardas dažnam skautui šiek tiek suvirpina širdį ir įjungia svajingą šypsnį ir ugneles akyse. Mėnesio iššūkio proga – istorija kaip šis mažas senjorų pamėgtas kurortinis miestelis tapo visų pasaulio skautų meka.

Skautų judėjimui nevaldomai plintant po pasaulį Robertas Baden Powell‘is daug laiko skyrė kelionėms ir įvairių šalių skautų lankymui. Pradėjęs galvoti, kaip paskatinti jų draugystę (interneto tada juk nebuvo, o paštas keliavo ilgokai!), BP pakvietė visus į pirmąją jamboree. 1920 metais ji įvyko Olimpijoje, Anglijoje. Dalyvių buvo visai nemažai – 8000 skautų iš 27 šalių! Idėja prigijo, bet kažko trūko. Kaip būtų gerai, kad jamboree vyktų ne kartą per keturis metus, o nuolatos! Atrodo, utopija. Ar gali bent įsivaizduoti nuolatinį, nesibaigiantį tauteką?

O BP ne tik įsivaizdavo, bet ir įgyvendino šią savo svajonę. Savo kelionių metu jis vis dairėsi tos vienintėlės, pačios tobuliausios vietos savo vizijos realizavimui. Keliavo jis daug ir visur vis dairėsi, klausinėjo, tyrinėjo. 1922 metais (praėjus vos dviems metams po pirmosios jamboree!) Šveicarijos skautų vadas (kaip mūsų vyr. skautininkė) Walter von Bonstetten pasiūlė tarptautinius skautų namus įkurti Kanderštege. BP šia vieta iškart susižavėjo ir neliko abejonių, kad nuolatinis tautekas bus čia. Tarp kalnų ir prie upelio.

Praėjo metai. 1923 metų balandžio 12 dieną Tarpautinių skautų namų asociacija (Scouts International Home Association) įsigijo parinktą trobelę ant Kander upės krantų ir žemę aplink ją. Nežinau, kaip labai daug tada buvo 15,100 Šveicarijos frankų, bet buvusi kalnakasių trobelė buvo ganėtinai apleista, tad gal ne taip ir brangu.

Prasidėjo sunkūs darbai, kuriems iki šių dienų nėra pabaigos. Reikėjo tiek visko suremontuoti! Olandų skautai buvo pirmieji 1927 metais dekoravę vieną iš kambarių. Iki šiol jie bent du kartus per metus didelėmis grupėmis atvyksta savaitę ar dešimt dienų savanoriškai padirbėti skautų centre. Tokios „ekskursijos“ vadinamos Working Parties – darbiniais vakarėliais ir tikrai atitinka pavadinimą. Dienomis dirbama tvarkant stovyklavietę ar kitur, o laisvalaikiu keliaujama po Kanderštego apylinkes ir tikrai neapsieinama be vakarėlių. Bet čia jau nukrypau.

1929 metais įsigijama Rover stovyklavietė. Ir dabar joje galima pasistatyti palapinę ar bent atvykus pasivaikščioti aplankant istorinę BP laužavietę ir kitas puikias vieteles. 1931 metais būtent čia liepos 29 – rugpjūčio 8 dienomis susirenka 2500 roverių iš 32 pasaulio šalių dalyvauti pirmajame vyresniųjų skautų sąskrydyje – rover moot‘e. BP pamėgta kalva, nuo kurios jis matydavo ir centrą, ir stovyklavietę gavo BP kalvos pavadinimą. Ten yra palikta viena paslaptis, apie kurią tikrai sužinosi nuvažiavęs. Pabaigiant temą apie stovyklą – tiems visiems 2500 roverių buvo net padarytas specialus traukinio sustojimas visiškai prie stovyklavietės!

...

Praėjus 90-čiai metų nuo įkūrimo, šiandien Tarptautinis Kanderštego skautų centras, visiems žinomas kaip KISC, nenutyla net ramiausiomis dienomis (tada jo savanoriai eina žaisti slėpynių). Per metus čia apsilanko maždaug 12000 skautų iš daugiau nei 40 pasaulio šalių, todėl kada beatvyksi, čia rasi tikrų tikriausią nesibaigiančią džiamborkę.

Centru rūpinasi savanoriai skautai, vadinami pinkiais (pinkies). Atvykstantys į Kanderštegą tik trims mėnesiams yra trumpalaikiais savanoriais ir dirba visur, kur tuo metu reikia pagalbos – virtuvėje, kambarių priežiūroje, ūkyje, skalbykloje, programos užsiėmimuose, stovyklavietėje, administracijoje ir visur kitur. Pavasarį ir rudenį jų būna nedaug, apie dešimt, o  kitais metų laikais gali būti iki dvidešimt. Ir visi iš skirtingų pasaulio šalių! Ilgalaikiai savanoriai centre apsistoja vieneriems – trims metams ir jau specializuotai vadovauja atskiroms gyvenimo dalims.

Visi jie  kiekvieną dieną valydami tualetus, žaisdami su atvykusių vilkiukų gaujomis, renovuodami kambarius ir vesdami skautų grupes į dar vieną kalnų ekspediciją mažais darbais prisideda prie to, kad BP svajonė gyvuotų iki šių dienų.

Kanderštego skautų centras man yra geriausias pavyzdys, kad net neįtikinamiausios svajonės gali tapti realybe. O visa magija ir stebuklai, apie kuriuos paliudys bet kas ten lankęsis, yra sukuriama ne kokių nors supermenų, o tokių pačių skautų kaip tu ir aš.

Visa KISC istorija čia

Kokius pėdsakus Kanderštege yra palikę Lietuvos skautai? Štai šiek tiek jau istoriniais tapusių pasakojimų:

Agora 2013 ir dar va

Skautų akademija, 2012

Agora, 2012

Agora, 2011

Reportažai iš KISC, 2010 m. I dalis, II dalis, III dalis

Agora, 2010

Agora, 2009

Agora 2008

Dar šiek tiek istorijos

 

Jorė A. | 2013-10-28