Nepastebimai prabėgusios valandos

Marijampolės krašto rudeninė sueiga vyko Išlaužo miestelyje spalio 18-19 dienomis, joje dalyvavo visos Marijamplės apskrities skautai. Nors viskas buvo kaip visada, bet Išlaužo stovykla buvo kažkuo neįprasta, kažkas kitaip.

 Stovykloje dalyvavusi sesė Neringa pasakojo:  „Man labiausiai patiko tikriausiai atskira programa pricam: žaidimas „šeimomis“ ir laužas lauke. Smagu buvo man pirmą kartą susitikt su Išlaužo skautais, susipažint ir galbūt susirast naujų draugų. Skautoramoje visi galėjom pasigaminti po keletą rankdarbių. Stovykloje buvo „baubo“ takas bebrams ir vilkams, o vyresni žaidė labai įdomų žaidimą, kuriame mes gaminome batus – tai buvo daug emocijų sukėlęs žaidimas.“  Sesės Ramintos nuomone, šis žaidimas buvo kažkas naujo ir dar neatrasto. Ji mano, kad tai tobulai tiko šiai stovyklai. Laužo metu visi galėjome tiek smagiai padainuoti, tiek pažaisti. Vakare patyrsių skautų laukė stebinantis žygis, kuris buvo  trumpas, bet įsimintinas: mes sekėme paskui šviesą, kuri mus nuvedė prie jaukaus laužo. Galime pripažinti, kad naktį eiti buvo šiek tiek baugu. Bet po viso to buvo taip gera šiltai pabūti prie laužo su puodeliu arbatos... Viena sesė apie laužą mano: „Laužas buvo labai netikėtas ir kartu toks nuostabus, jis buvo tikras skautiško gyvenimo priminimas, jau seniai nebuvau užuodusi skautiško laužo dūmų. Mmmm jie tokie malonūs, kai gali smagiai dainuoti su draugais prie tokio šilto laužo vėsų vakarą.“

Vakare mažiesiems jau sumigus žiūrėjome įdomų filmą, kuris paskatino mus susimąstyti apie tai, kas esame ir kaip jaučiasi atstumtieji žmonės... Ryte mūsų laukė Mišios , o po rimtosios dalies – linksmosios estafetės. Taip ir prabėgo tos valandos nepastebimai. Dėkojame vadovams, o ypatingai – sesėms Almai ir Audronei, kurios buvo pagrindinės organizatorės.

 

Minijus Montvila, kandidatas į patyrusius jūrų skautus, „Juodojo perlo“ valtis