Apie skautų namus

Vaiva Jusk | 2013-10-02

Jau daugybę metų skautų padangėj sklando troškimas turėti namus. Tokius namus, kur kiekvienas brolis ir sesė jaustųsi saugiai ir užtikrintai, tokius, kur galėtų tvarkyti buitį ir kurti nauja- ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Trokštame, bet pasižiūrėkime, ką turime.

Kas iškyla prieš akis perskaičius pirmąją pastraipą? Man pačiai- gražus namas, kuris būtų pilnas džiaugsmo, judesio ir gyvybės, kurio kieme žydėtų gėlės ir kvepėtų pavasariškas oras, kuriame nuolat galėtum jaustis namuose- pas savus. Namą mes turim, bet jame kažko trūksta. Trūksta namų jaukumo, plasdančio džiaugsmo, paprastumo ir šilumos. Kiek pamenu, visada taip buvo.

„Mes greitai tokį namą turėsime“ sako Ieva. Ji mama, ji žino. Ir tikrai, darbai pajudėjo neįtikėtinu greičiu- dar šį rudenį name pakeis vamzdynus, kurie dirba dėl mūsų šilumos, langus, sutvarkys namo rūsį, į kurį daugelį metų nėjo kojos įkelt dėl netvarkos, varvančių kranų ir tarpukarinių rūsių drėgmės. Matėt, kieme per vasarą žydėjo neįtikėtino gražumo gėlės, buvo nušientauta žolė, atsirado sūpynės. Po šio savaitgalio atsiras ir stalai su suolais, graži laužavietė; artimu metu- pavėsinė. Tas liūdnas senas, aptrupėjusiais balkonais pastatas virsta namais. Tiek nedaug tereikia, tik trupučio rūpesčio ir meilės įdėti tam, kad viskas žydėtų.

 

Ačiū:

Ievai Ž., Mariui K., Matui D., Justei L., kad rūpinatės!

Vaiva Jusk | 2013-10-02