Jubiliejinės stovyklos "Viltis" dienoraštis (atnaujinta 08-10)

Laima D. | 2013-08-10

Labas, skautatinkli!

2013-08-10

Jau sunku suskaičiuoti kelinta šiandien stovyklos diena. Kaip kad ir būna geroje stovykloje - visiškai pamečiau laiko tėkmę. Bet panašu, kad visa stovykla dar prieš akis, mat čia jos trunka ne savaitę, o net dešimt dienų. Ilgesnė stovykla leidžia palaikyti ramesnį programos ritmą - juk viską dar suspėsime... Programos kokybei stovykloje daug prideda ir Boy scouts of America programinės dalys, mat stovyklaujame jų stovyklavietėje. Taigi, visos amžiaus grupės bent pusę dienos turi galimybę dalyvauti ir jų organizuojamoje programoje: žygiuose baidarėmis ar dviračiais, šaudyme iš lanko ar į skraidančias lėkštes, laipiojime uolomis ir pan. BSA čia taip pat rūpinasi ir visa infrastruktūra: maitinimu, šiukšlių tvarkymu, vaikų maudymosi priežiūra ir t.t. Tad vadovai gali laisvai susikoncentruoti į savo programos dalis ir dar ramiai pailsėti. Aprašyti visą stovyklos veiklą sudėtinga ir neaišku ar labai įdomu, tad išvardinsiu keletą man asmeniškai TOP šių dienų dalykų:

1. Dienų prasmingumas. Vakar, atidarymo laužo metu, perdavėme stovyklai simbolinę ugnį, atvežtą iš JS "Gėrio pėdomis" uždarymo laužo. Šia ugnimi buvo užkurtas "Vilties" atidarymo laužas - priminimas, kad mes visi apie tą patį!

2. Dienų juokas. Gyvūnai! Čia jų tikrai daugiau, nei bet kurioje stovykloje Lietuvoje. Be jau įnamiais tampančios stirnų šeimynos, kas vakarą visi tikisi sulaukti meškėnų, rytais sesės krykščia dėl pusės delno dydžio vorų ar burundukų palapinėse, o vakar naktį pelė pragraužė sesės Simonos kuprinės kampą ir suvalgė viduje esančią duoną!

3. Dienų drabužiai. Čia, be paradinės uniformos marškinių, visi privalo nešioti "darbo", tiksliau stovyklinę uniformą: tamsiai mėlynus šortus, tamsiai mėlynus marškinėlius ir baltas kojines. Uniformų tvarkingumą kasdien rikiuotės metu tikrina vadija. Patikrinamas kiekvienas stovyklautojas, asmeniškai jam paaiškinant ką neteisingai apsirengė ar kur ne taip įsisegė ženklelį.

4. Dienų maistas. Valgome sakyčiau labai amerikietišką maistą: burgerius. tapas, blynus su klevų sirupu ir panašius mums stovyklose nepažįstamus dalykus. Kolkas skrandis beveik nestreikuoja :) Užtat pietaujame visi drauge, didžiulėje skautiškoje valgykloje. Kiekvienas stalas turi specialiai amžiaus grupei skirtas korteles, nurodančias kas kur turėtų sėsti, o ant sienų kabo daugybė trofėjų, indėniškų totemų ir skautiškų atributų. Visai, kaip iš filmų!

5. Dienų nustebimas. Patyrusių skaučių aktyvumas! Aš pati dirbu su jų skiltininkėmis - kandidatėmis į vyr. skautes. Labai džiugina aktyvus įsitraukimas į stovyklos laužus, noras dainuoti, pastabos po bendrų laužų ir pasiūlymai prisidėti. Dar stebina, kad visas būrys pricių nori keltis 5 val. ryto ir bėgioti!

6. Dienų žvaigždė. Šikniukas! Beveik visa Europos delegacija nešioja šikniukus, o jie čia sulaukia tikrai daug dėmesio, nustebimo ir klausimų ne tik iš lietuvių, bet ir iš BSA. Visi siunčia linkėjimus idėjos autoriams ir sako, kad būtinai pasinaudos puikia mintimi!

Tiek trumpos apžvalgos šiandienai - metas bėgti į sesių laužą!

 

2013-08-06

Nespėjus išblėsti Jubilijinės stovyklos "Gėrio pėdomis" įspūdžiams ir nuotykiams, man teko garbė krautis daiktus į kitą Jubilijinę stovyklą "Viltis", kuri šiandien prasidėjo Jungtinėse Amerikos valstijose. Lietuvą čia atstovauja net 13-ka sesių ir brolių iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos ir Studentų skautų organizacijos. Drauge su mumis jau keletą dienų stovyklai ruošėsi ir svečių delegacijos dalis iš Anglijos.

Iš karto sakau didelį ačiū broliams Gintui Taorui ir Tomui Dundzilai, kurie mumis rūpinosi visą kelionę ir toliau rūpinasi stovykloje. Taip pat ačiū broliui Rolandui Kačinskui ir kitiems akademikų atstovams už puikią sueigą Lietuvos Respublikos ambasadoje, Vašingtone. Jos metu turėjome galimybę ne tik geriau susipažinti su skautiška akademiška veikla Vašingtone, bet ir pasidomėti ambasados darbu. Man asmeniškai labiausiai patiko ambasados jaukumas: medinės arkos, kilimai ir nuotraukos ant sienų - iškart gali įsivaizduoti, kaip senais laiptais laipiojo tarpukario diplomatai. Taip pat verta paminėti, kad seniau nuo gatvės, kurioje įsikūrusi ambasada amerikiečiai skaičiuodavo atskaitos tašką atstumams. Žodžiu, vieta  su istorine dvasia!

Į stovyklą atvykome vakar vakare ir pirmąjį jos įspūdį puikiai padėjo suformuoti mus pasitikusi stirnų šeimyna - jos stovyklavietėje ramiausiai ganosi net ir dienos metu. Sąlygos stovykloje skiriasi nuo mums įprastų - gyvename kiek moderniau ir patogiau, bet dvasia panaši. Visi esame išsiskirstę po skirtingas pastovykles ir savaip prisidėsime prie stovyklos įgyvendinimo. Pavyzdžiui aš pati dirbsiu su patyrusiomis skautėmis.

Stovykla dar tik prasideda, kolkas svarbiausias tikslas - atrasti savo vietą, tad metu kompiuterį į šalį ir einu tyrinėti. Visgi stengsiuosi dienoraštį tęsti ir siųsti geriausius linkėjimus iš Jubiliejinės stovyklos!

Laima

Laima D. | 2013-08-10