Kas mums skauda?.. Įžanga į Safe from Harm!

Barbora Drąsutytė | 2013-07-22

Dėmesio, vadovai! Anonsas Jums:

jau vadovų sąskrydyje rugpjūčio mėnesį sužinosite daugiau apie Lietuvos skautijos pradedamą vykdyti projektą Safe from Harm!, skirtą skautaujančių vaikų saugumo klausimams.

Projekto komanda:

  • Lapkritį pakvies jus pasidalinti gerąja patirtimi virtualiuose ir realiuose susitikimuose;
  • Susistemins ir sukonkretins, kaip LS vadovai gali užtikrinti vaikų saugumą organizacijoje;
  • Pavasarį kvies į mokymus vaikų saugumo temomis;
  • Parengs metodinę medžiagą vadovams.

Įžanga į Safe from Harm! tapo „vadovų arbatėlės“ – diskusijos, į kurias tris Jubiliejinės stovyklos dienas kvietė vadovų ramovė. Nebuvote?.. Skaitykite toliau!

 

Ar skautas turi lytį? – klausė garuojantis pirmadienio arbatos puodelis.

Pokalbio susirinkę vadovai dalijosi patirtimi ir svarstymais: Ar yra skautiškų darbų, skirtų tik broliams arba tik sesėms? Kaip dažnai sugėdiname verkiantį brolį skautą, o sesių ašarų gėda nelaikome? Ar nėra taip, kad mokome broliukus užspausti emocijas? Gal esame susikūrę saugumo zoną, iš kurios nematome, kas vyksta aplinkui? Ar vaikai neauga atitverti nuo būsimųjų savo – vyrų ir moterų – gyvenimų realybės?

Ar tarp skautų yra patyčios? – trečiadienio puodelis nusprendė griebti aštriau.

Diskusija buvo netikėtai aktyvi: Kur riba tarp pajuokavimo ir pažeminimo? Ar turėtume grūdinti vaikus, mokyti juos užsiauginti „storą odą“ (čia prisimintas žodžių žaismas: turime sąvoką „storžievis“...)? Vieniems atrodė, kad tam tikri išbandymai „kol nesulaužė, tol grūdina“; kiti atsiliepė: „Tai ką – laužom, kol sulūžta, o paskui bandom pataisyti?“ Prisiminta ir daug pavyzdžių iš skautiškos kasdienybės: ar ką nors bendro su patyčiomis turi, pavyzdžiui, „tankiukas“? Kaip drausminti: Sutarti bausmę kartu? Labai aiškiai susitarti dėl pasekmių ir būtinai užtikrinti, kad bausmės visiems būtų vienodos? Remtis tuo, kad skautavimas – žaidimas su savomis taisyklėmis?

Kaip priimti kitokį skautuose? – penktadienį pratęsėme diskusiją klausimu, kuriuo baigėsi trečiadieninė.

Netikėtai geru pavyzdžiu tapo pati Jubiliejinė stovykla: gyvenimas su įvairių kraštų, organizacijų skautais suteikė daug progų susidurti su kitokiais skautavimo įpročiais. Kalbėta apie tai, kad skautai – būtent ta erdvė, kur galima išmokti priimti žmogų tokį, koks jis yra, tačiau kartais sąlygas susidūrimams su įvairiais žmonėmis tenka kurti dirbtinai. Tik taip galime išmokti būti kartu. Klausta, kaip turėtų reaguoti vadovas, pastebėjęs nepakantumą kitokybei. Vis tik didžiąją laiko dalį diskusija sukosi apie negalią turinčių žmonių skautavimą.


„Pasirodo, tarp skautų yra ir daugiau aktualių temų – ne tik alkoholis ir bažnyčia...“ ši br. Tomo frazė tapo puikiu „arbatėlių“ apibendrinimu. Visose trijose diskusijose  skambėjo panašios idėjos:

Vadovas – tai veidrodis. Vadovo pavyzdys yra viskas. Kaip elgiasi vadovas, taip elgsis ir vaikai.

Būtent todėl vadovams svarbu mokytis patiems. Supratome, kad į daugelį klausimų tiesmukų atsakymų nerasime, tačiau besidalydami gerąja patirtimi, dalyvaudami mokymuose galime padėti sau – o drauge ir savo jauniesiems broliams ir sesėms – susidoroti su šiais iššūkiais.

Jorūnė, Ieva, Barbora
Projekto „Safe from Harm!“ komanda

 

Projektas finansuojamas Europos Komisijos DAPHNE III programos lėšomis

      

Barbora Drąsutytė | 2013-07-22