Keičiasi komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka

Vaiva Jusk | 2013-05-16

Lupdama apelsiną, tuo metu, kai pakvipo, atsiminiau, kad vakar buvo šeimos diena. Rašiau savo šeimos nariams  laiškus, sakydama, kad gyvenimas kaip jūra blaško visus mus po skirtingus galus, nežinau, išlipsiu sausa ar neišlipsiu visai. O taip gera kaskart sugrįžt į tą mūsų saugų halfvindu plaukiantį laiviuką, kur žinau, jog viskas yra gerai, jauku ir šilta, kur žinau, kad mane myli.

Bet pamiršau kitus žmones, kuriems irgi turėjau parašyt ir padėkot už visa, ką yra man padovanoję, ką davę ir išmokinę, kiek atleidę ir išmylėję.

  • Ieva,- rėkia kažkuris iš jaukaus pavasarinio kiemo pakėlęs galvą į skautnamio trupantį balkoną -  žinai, gal nupirkim čiuožyklą dar prie šitų sūpynių??
  • Nėr pinigų, gal kitai vasarai! - atšaukia Ieva.
  • Ei, pabaikit pjaut veją! - iš to pačio balkono savo ramiu griežtu balsu pasako Tarybos pirmininkas Tomas.
  • Nupjoviau jau 3 ketvirtadalius, dabar kas nors kitas lai pjauna, aš jau nusiprausiau! - atsako kažkuris, bet kitas iš apačios.

Nu ir ką tau ne šeima? Kaip tėvai su vaikais kalba ir bėdos tos pačios! Ir smagu, kaip su šeima, beveik kaip su maniške - ta tikrąja.

Skambindavo man tėtis ir klausdavo, ar sutvarkyta mano pajamų deklaracija. Šiemet nepaklausė - sako, jau suaugai. Nu tikrai suaugau. Net  datą pamačiau, kada ją supildyt reikia. Ką daryt? Brolis skautatinklis į pagalbą. Nemoku. Skambutis:

  • Laimaaaaa - seniau sakydavau  „Tetiiii,....“, tai jis iškart žinodavo, kad kažko tuoj tuoj prašysiu - padėėėk!

Pagelbėjo. Bet dariau pati, prie savo kompo. Vadinas užaugau. Sesė padėjo.

Šeimoj kiekvienas turi atsakomybes: mama su tėčiu vaikus augina. Kai tie paauga, padeda tėvams jaunesnius augint; taip, kaip tėvai juos augino, o tėvų tėvai - tėvus; kartais (arba dažnai) vieni ar kiti tvarko namus ir ūkį, moka už elektrą ir šilumą, kartu daro, kad būtų už ką mokėt ir maitintis. Dar suteikia visokią kokią šilumą šeimyna, palaiko už rankos ir emociškai. Į pareigas įeina ir kasmetinės atostogos kartu - mano šeimoj - dažniausiai gamtoj ar susipažįstant, kaip šeimos kitur gyvena.

Gali nubrėžt paralelę tarp to, ką ką tik parašiau su mūsų visų skautiška šeima?

Kad ir kiek pareigų turėčiau, kad ir kiek atsakomybių, bet žinau, į ką galiu kreiptis - į tą šeimą, su kuria leidžiu, ko gero, daugiau laiko, nei su tikrąja - visada padės ir ne bet kaip, o iš dūšios. Jei nepadės, tai nusiųs pas kažką, kas padės, taip, kaip Tomas siuntė pas Vaivą Kl., kad man statistiką bakalauriniui susižiūrėt padėtų, kad būtų dar viena mokyta mūsų šeimoj. Jie viską žino, visus pažįsta, domisi ir nuduoda bizūnų, kai gadinu sau ar jiems gyvenimą. Visi taip susiję, kaip apelsino skiltelės arba kaip jo ląstelės skiltelių viduj- glaudžiai.

Dėl to nepanikavau, kai pasiūlė būti Vyr. skautininkės pavaduotoja. Tai, ko mama nespės padaryt, padarys vyriausia dukra. Mano šeimoj taip jau būdavo įprasta. O tai čia gal irgi panašiai? Pabandysiu.

Atsakomybės skamba baisiai: „Kaip galiu būt už kažką atsakingas/a? Juk tai taip baisu! Aš už save negaliu atsakyt, o kaip už vaikus?“. PAPRASTAI. Mama su tėčiu specialiai klaidų nedaro auklėdami vaikus, taip ir TU imi ir PAPRASTAI darai tai, ką gali geriausiai. Kartais klaidų būna, bet kai jos yra darytos ne specialiai, tai atleidžia ir pataisyt padeda, net raudonu tušinuku sąsiuvinyje nebrauko, tik ištrina ir pasako, kaip rašyt.

Mano šeimose tai įprasta. Pati pabandžiau.

Nori pabandyt ir tu?

Vaiva Jusk | 2013-05-16