Pasaka apie Gilvelio šalį

Tomas Rakovas | 2013-05-08

Visai neseniai, stebuklingosios Gilvelio šalies karalius sukvietė narsiausius senojo žemyno karalysčių gyventojus į didžią puotą – Tarptautinius „Medinių kauliukų (woodbadge) mokymus“ Nyderlanduose! Į šią nuotykių pilną kelionę išsiruošė ir keturi mūsų krašto kilmingieji - grafas Visvaldas Šaunusis, princas Jaronimas Narsusis,  karalaitė Beatričė Puikioji ir kunigaikštytė Jorė Išmintingoji.

Keliaudami kalnais Ir kloniais, jūrų ir vandens keliais, atsakydami į Givelio šalies kvietimą, į puotą  Nyderlanduose susirinko daugiau nei 40 narsiųjų žvalgų net iš aštuonių skirtingų kraštų – Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Lietuvos ir Islandijos.

Atvykus į rūmus, šauniąją kompaniją pasitiko Gilvelio šalies karalius ir karalienė, drauge su visa marga rūmų svita. Netrukus paaiškėjo, kad karaliaus rūmuose šauniųjų keliautojų laukia ne vien puota ir vaišės, bet ir rimti išbandymai! Visi keliautojai netrukus gavo vienodus kilmingos oranžinės spalvos kaklaraiščius, todėl didvyriai netrukus tapo labai panašūs į vilkiukus, pirmą kartą atvykusius į stovyklą.  Svetimšaliai narsuoliai buvo padalinti į penkias karališkas šeimas-skiltis, kuriose pradėjo ilgą ir sudėtingą kelionę į susitikimą su pačiais savimi!  Septynias dienas ir naktis narsuoliai liejo prakaitą ir ašaras dirbdami, juokėsi žaisdami ir keliaudami drauge.

Štai kaip savo patirtį Gilvelio šalyje prisimena mūsų kunigaikštytė Jorė Išmintingoji, kuriai teko garbė būti Karališkojo zoologijos sodo skiltyje:

„Karališkojo zoologijos sodo skiltyje laiko vėjais neleidome. Globojami kilniojo Agurko keliavome po Gilvelio šalį ir gerokai už jos ribų. Kad ir kaip mėgtume komfortą, kiekvieną dieną ieškodavome progų pratampyti savo galimybių, suvokimo ir savęs pažinimo ribas. Mūsų puikieji treneriai, – galiu ranką prie širdies pridėjus sakyti, kad tokių gerų dar niekada gyvenime neturėjau, – visomis jėgomis stengėsi padėti mums pažinti save, rūpinosi kaip vilkiukų gauja ir kai tik pavargdavom, leisdavo pažaisti. Kas gali būti geriau mokantis? Jei ne raudona drąsos plunksna, kyšanti iš užrašų knygelės, įtarčiau, kad tie prisiminimai yra tik lakios vaizduotės vaisius. Bet kuriuo atveju, man labai smalsu pažiūrėti, kas bus toliau. Čia tikrai dar ne pabaiga!“

Nuotykių Gilvelio rūmuose buvo daug ir įvairių, kiekviena diena buvo pilna naujų pažinčių ir atradimų Šiose kelionėse ne vienas narsuolis stojo į asmeninę kovą su pačiu didžiausiu priešu – savo paties šešėliu ir sėkmingai šią kovą įveikė.

Štai, ką apie savo kelionę Gilvelio šalyje pasakoja princas Jaronimas Narsusis:

„Apie šiuos mokymus galvojau seniai - nuo pat tapimo skautu vyčiu. Šiektiek laiko teko luktelt, nes tai neatitkdavau reikalavimų, tai šie mokymai nebuvo organizuojami. Per tą laiką jau galvojau, kad niekas manęs nenustebins, bet šis atvejis buvo tai, kai pamatai naują tikslą kelionės pabaigoje. Iš tokių kelionių vieni grįžta,  kiti visai nepradeda, o ir pačios kelionės skirtumų tiek, kiek miško keliukų Dzūkijos miškuose.“

Narsuolius keliautojus kelionėje po Gilvelio šalį lydėjo ir visaip jiems gelbėjo kilmingoji rūmų svita, kurią sudarė dvarininkai iš septynių senojo žemyno šalių. Šie meistrai ne kartą keliavo po Gilvelio šalį, todėl padėjo narsuoliams nepaklįsti ir rasti tinkamą kelią.

Be sunkių žygdarbių ir iššūkių Gilvelio šalyje buvo nuolat girdimas juokas, vakarais Givlelio šalies valdovai rengdavo puotas, kur visi narsuoliai galėdavo pasidalinti dienos įspūdžiais ir pasiekimais, o prie laužo skambėjo dainos ir žemė drebėjo nuo linksmų šokių.

Tačiau puotos tą savaitę vyko ne tik Gilvelio šalies rūmuose. Vieną ankstyvą pavasario rytą, oranžinis karvelis antešė žinią, kad gretimoje Nyderlandų karalystėje vyks didi šventė ir bus karūnuojamas naujasis šios šalies karalius Willemas-Alexandras. Tądien, visi Gilvelio rūmų valdovai ir svečiai pasipuošė Nyderlandų karalystės oranžiniais aprėdais ir išsiruošė į Eindhoveno miestą pasveikinti naujojo karaliaus ir sudalyvauti oranžinėje puotoje!

Ši stebuklinga savaitė Gilvelio kursuose buvo ypatingas gyvenimo nuotykis visiems šios pasakos veikėjams, legendos apie Gilvelio narsuolių žygius bus girdimos dar daugybę metų, o jų dalyvių prisiminimai niekad neišblės.

Kalbėdama apie laiką praleistą Gilvelio šalyje karalaitė Beatričė Puikioji prasitarė:

"Norint palikti paslapties šydą šiek tiek užskleistą, galiu pasakyti, kad buvo nepaprastai įdomu sudalyvauti unikaliuose Gilvelio kursuose - iš kiekvienos šalies dalelių sukurti kursai tikrai atspindi seną ir gilią Gilvelio dvasią, kurią kiekvienas savaip pasiėmėme.."

Sėkmingai įveikę visus iššūkius visi narsuoliai buvo apdovanoti ypatinguoju Gilvelio šalies ženklu – mediniu kauliuku ant odinio raištelio. Šis medinis kauliukas – visame pasaulyje žinomas kaip drąsos ženklas, kuriuo nuo seno apdovanojami žmonės už narsius žygdarbius. Šis kauliukas turi keistą, beveik magišką savybę: praktiškai – jis bevertis, nes tėra tik mažas medžio gabalėlis ant odinės virvelės, tačiau jį užsitarnavusiems žmonėms jis tampa neįkainojamu, tarsi karūnos brangakmenis.

Tačiau čia mūsų narsuolių žygdarbiai nesibaigia. Grįžę iš Gilvelio šalies, visi  šaunieji keliautojai turės nueiti ilgą kelią, kol įveiks savo asmeninius iššūkius ir įgyvendins savo uždavinius, kuriuos kiekvienas parsivežė iš Gilvelio šalies. Šiam tikslui pasiekti narsieji keliautojai turi lygiai metus. Tik sėkmingai įveikę šiuos sunkumus mūsų narsuoliai galės pasipuošti antruoju mediniu kauliuku ir grįžti į džiaugsmingą Gilvelio šalį.

Štai čia ir baigiasi mūsų pasaka apie stebuklingą kelionę po Gilvelio šalį. Tikra tai, ar pramanyta, jums atsakyti tegali tie, kuriems bent kartą teko įkvėpti Gilvelio dvasios.

O paskutiniąją puotą karaliaus rūmuose visi dalyviai prismins dar ilgai ilgai! Ir aš pats toj puotoj buvau, ir su karaliene šokau, ir alų-midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau…

Brolis Tomas

Kranklių skiltis, 2010.

 

Tomas Rakovas | 2013-05-08