Pavasaris ant sniego!

Algė Masiulytė | 2013-04-15


  Pavasaris ant sniego

Balandžio 5-7 dienomis Panevėžio krašto, Nevėžio Tuntas surengė 3 dienų vasaros sezono atidarymą  „Pavasaris ant sniego“. Nors organizatoriai ir juokavo dėl pavadinimo, tačiau pavasaris šių juokų nesuprato. Šis atidarymas vyko gražioje ir jaukioje Ustronės vienkiemio sodyboje, netoli Krekenavos miestelio.
    Atvažiavę įsikūrėme Juozo Tumo - Vaižganto ir knygnešių muziejuje, nors dalyvių buvo nemažai, bet sutilpome be sunkumų.  Šiek tiek atsipūtę, užkandome ir ėjome linksmintis prie laužo, kurį pravedė sesės. Grįžome gan vėlai, todėl paskatinti vadovų ėjome miegoti.


   Dauguma skautų jau saldžiai miegojo, kai išgirdome pavojaus signalą, kuris liepė tučtuojau keltis ir bėgti į kiemą, kur mūsų laukė broliai, paruošę naktinę programą – karą. Bėgiodami snieguotais laukais labai pavargome, bet per šį suvaidintą karą įgavome daug patirties ir linksmai praleidome miegojimo laiką. Kitą rytą padėkojome broliams už puikų iššūkį.
    Bet čia mūsų nuotykiai nesibaigė. Mūsų broliai tikri stipruoliai, todėl kitą dieną paruošė programą, reikalaujančią energijos. Pasilakstę  snieguotais kalnais, pievomis ir pramankštinę protą, ėjome ruošti pietų. Maistą ruošėme patys, todėl turėjome skubėti, nes laiko buvo nedaug. Pasistiprinę, sulaukėme svečių – skautų Akademikų. Jie supažindino mus su savo veikla, taip pat buvo paruošę mums programą – skautišką protmūšį, o aktyviausieji gavo saldžių prizų.

Prie svečių būrio prisidėjo ir vyr.skautės, kurios mūsų krašto renginiuose ypač retos viešnios . Savo „Džiaugsmo“ kiemeliu, jos prisidėjo prie visų geros nuotaikos atsiradimo ir amatų kiemelių veiklos, kuriuose kepemė skautišką duonelę, dažėme atvėlykio margučius, mokėmės skautiškų ženklų reikšmių. Šią dieną visi turėjome užduotis, kuriom, pasiskirstę grupelėmis, ruošėmės ir vakare pristatėme prie laužo. Po jo susirinkome name, nes jame vyko vakaronė, kurios metu dainavome, varžėmės dainų kovoje, linksmai leidome laiką. Ir čia sulaukėme dar vienos staigmenos – naujo patyrusio skauto – brolio Igno. Pasveikinę brolį, grįžome į savo guolius, pavalgėme naktipiečius ir ėjome miegoti.

   Paskutinė diena irgi nepraėjo veltui. Broliai paruošė mums estafetes, kurių metu turėjome gelbėti ne vieną draugą nuo išsiveržusio ugnikalnio lavos ar parodyti savo vikrumą. Išsidūkę ir pavargę skubėjome pietauti ir tvarkytis. Palikę švarų muziejų, susikrovėme daiktus, ir susirinkome paskutinėje sezono atidarymo uždarymo rikiuotėje.
    Atsisveikinę ir patenkinti išvykome namo, nekantriai laukdami naujų vasaros nuotykių ir JS „Gėrio pėdomis“!

S. Monika

Algė Masiulytė | 2013-04-15