Vilniaus skautai prisiminė išėjusius anapilin

Senas Skautatinklis | 2004-11-05
Lapkričio 1-oji… ten giliai žemėje kažkam taip reikia bent mažytės liepsnelės nuo žvakutės... Nebūtume mes skautais. Pirmadienio vakaras 19.00 valandų, patyrę Vilniaus krašto skautai jau būriuojasi prie Aušros vartų... žinoma buvo ir vėluojančių.Po trumpučiu debatų ar kairėn ar dešinėn pasukome link Rasų kapinių.Jau atsistojus prie kapinių vartelių... kažkas suspaudė širdy pamačius kapa... tokį kuris niekam nereikalingas... netgi lapkričio 1-jąją. Kiek pastovėję sustirę iš nuostabos,pasiskirstę į grupeles kas po 2 kas po5, išsidalinom žvakutes,ir nuėjom kas sau.... Vieni dėjo žvakutes,kiti uždegė užgesusias.. treti tiesiog grožėjosi gražiu vaizdu... Po gero pusvalandžio visi susirinkom ten kur išsiskyrėm,aptarę įspūdžius,pasileidome namo. Manau visi ta vakarą grįžome namo šiek tiek susimastę...bet kartu manau širdis turėjo jaustis gerai... padariusi gerąjį darbely.. kuris kažkam tikrai reiškia labai daug.
Didelis ačiū visiems kurie susirinko... o labiausiai visi turim padėkot sesei Jorei ,kuri ir paragino mus visus,visiems kartu paminėt lapkričio pirmąja.

Sesė Raminta
Senas Skautatinklis | 2004-11-05