Kas Naujo?

Skautų naujienos

2013-02-18

Ką Klaipėdos kraštas vadina legendinėmis Barboromis: interviu su sese Alina

Pokalbis su s. Alina Akulič, kuri skautavo Klaipėdos krašte Barboros Radvilaitės draugovėje.

Prieš keletą savaičių pasirodžius neaiškioms  nuorodoms, Klaipėdos krašto Pamario tunto puslapyje, apie buvusias Barboros Radvilaitės draugovės nares, nusprendžiau jom pasidomėti. Juk ir pati priklausiau B. Radvilaitės draugovei, bet nieko apie jas nebuvau girdėjusi. Po kiek laiko atradau s. Alinos kontaktus, pakalbinau ir ji maloniai sutiko pasidalinti su manimi savo skautiško gyvenimo istorija. Manau, ne vienam Klaipėdiečiui ji bus įdomi.

 

·         Kaip atėjai į skautus?

Vieną vėjuotą rudens vakarą, svečiuodamasi pas močiutę, varčiau Klaipėdos miesto dienraštį. Jaunimo skiltyje perskaičiau Dainiaus Urbanavičiaus straipsnį apie skautus ir stovyklavimą gamtoje. Akimirksniu buvau pakerėta galimybės pagyventi miške! Buvau miesto vaikas - nei kaimo, nei gamtos nemačiusi todėl mane suviliojo stovyklavimas. Kadangi buvau labai nedrąsi iškart nenuėjau, prasitariau klasės draugėms, kurios kaip vėliau paaiškėjo nuėjo be manęs. Bet kuriuo atveju, mano pirmoji sueiga įvyko B. Radvilaitės draugovėje Pelėdų skiltyje 1996 m. pavasarį.Pradėjau skautauti palyginus vėlai – buvau 9-oje klasėje. Kitavertus, paauglystės laikotarpis buvo pats geriausias skautavimo prasme, ir mano atveju buvo pats aktyviausias. Belieka pridurti, kad mano tuometinės klasės draugės ilgai organizacijoje neužsibuvo, o mane šis judėjimas įtraukęs iki šiol.

·         Papasakok apie savo draugovę (skiltį), kaip susibūrėt, ką veikdavot?

Mano patys aktyviausi skautiški metai prabėgo Pamario tunto B. Radvilaitės draugovėje. Tuo metu Pamario tunte aktyviai veikė 6 draugovės: K. Pakšto (brolių), B. Radvilaitės (sesių), Gabijos (sesių), L. Asanavičiūtės (sesių), vėliau Jūratės ir Kąstyčio (brolių ir sesių) ir Neptūno (brolių ir sesių). B. Radvilaitės draugovės sesės tuo metu buvo maždaug skaučių ir patyrusių skaučių amžiaus (10 - 17 metų), kadangi skirstymas pagal amžių kaip yra dabar dar nebuvo smarkiai praktikuojamas.

Barboros mano manymu buvo ypatingai savarankiškos ir užsispyrusios sesės. Pamario tuntas bent kartą per metus tradičiškai rengdavo tėvelių sueigas, tai B. Radvilaitės sesės paruošė vadinimą kurio pagrindinė mintis buvo: „Skautybė ne tik berniukams, bet ir mergaitėms“.Man rodosi, kad mūsų išskirtinis ženklas buvo laužavedyba ir dainos: ne kartą barborytės kūrė dainas stovykloms, uždarymo laužams ir pan. Beje, Pamario tunto dainą taip pat sukūrė B. Radvilaitės sesės, o 1999 m. B. Radvilaitės draugovės 4 sesės pirmą kartą atstovavo Pamario tuntą skautiškame dainų konkurse Kaune. Gerai nepamenu, bet rodosi pasidalinome 3-ią vietą. Nuo tų metų B. Radvilaitės draugovės sesės dalyvavo nacionaliniame dainų konkurse Kaune ikipat berods 2004 m. Broliams „pamiršus“ ar tinkamai nepasiruošus programai išgirsdavome: „Ei, sesės ką darom?“.

Tuo metu kaip pamenu patyrusių skautų, o ypač patyrusių skaučių Pamario tunte nebuvo labai daug. Tai buvo ypač didis įvykis po Tautinės stovyklos Nemunaitis’98, vasaros pabaigoje, kai net 3 iš 6 davusių patyrusio skauto įžodį buvo iš B. Radvilaitės draugovės. Teko nemažai išbandymų, ypač įsiminė 1998 m. patyrusių skautų ir skaučių žygis po Aukštaitiją. Tai buvo mano pirmoji pažintis su šiuo nuostabiu ežeringu kraštu.

 3 barboros po pat. skauto įžodžio. 1, 2 ir 4 iš kairės (Inga, Alina, Milda)

·         Kas labiausiai įsiminė?  (su draugove arba šiaip skautiškoje veikloje)

Labiausiai pasiilgstu B. Radvilaitės draugovėje vyravusios seseriškos dvasios. Buvome išties kaip kumštis ir puoselėjome skilties dvasią. Itin svarbu buvo tradicijos, stengėmės dalintis atsakomybėmis ir pareigomis.Skilties dvasia buvo ypatingai svarbi, nevalgydavom tol kol nebus susirinkusios visos iki vienos stovykloje ar žygyje dalyvaujančios sesės. Pamenu per Indėniadą’99 stovyklą barboros laukė bene pusvalandį vienos savo narės. Sesės susėdusios jau su dubenėliais pilnu maistu, laikas bėga, vėliau reikia bėgti į programą, tu išalkęs kaip žvėris, bet lauki savo nario, kuris neaišku kur ir kodėl (o gal ir aišku), niršdamas ir rydamas seiles, bambi bet net negalvoji kišti šaukšto į burną kol nebus visa tavo komanda. Argi ne iššūkis? Po to pykčiai, emocijos ir sprendimai bei išvados.

·         Žinau, kad dabar esi Amerikoje, ar ir ten skautauji? (jei ne, tai ar ilgiesi skautų?)

Kaip žinia šiuo metu gyvenu ne Lietuvoje. Tiesą pasakius jau gerą dešimtmetį laviruoju tarp Lietuvos ir JAV. Po pirmo išvykimo 2001 m. B.Radvilaitės draugovės vairą perdaviau s. Ingai Kaučikaitei. Buvo labai sudėtinga ir be proto ilgėjausi Lietuvos, savo skautiškos šeimos, miško, stovyklų, laužų, dainų, o ypač to seseriško ir broliško jausmo. Skautiška šeimos magija manęs nepaleidžia - kurį laiką atitrūkus, neišvengiamai sugrįžtu. Daug vėliau grįžusi į Lietuvą persikėliau į Vilnių ir nuo to laiko esu Kernavės tunto Jorės būrelio narė.

2010 m. vasarą dalyvavau medinių kauliukų mokymuose. Tai buvo neįkainojama patirtis ir toks pats stiprus skautiškos šeimos seseriškas ir broliškas jausmas. Esu be galo dėkinga už tokią galimybę mokymų organizatoriams. Ačiū jums! Beje, projektas kurį vykdome kartu su s. Rita Mažeikaite yra tęsiamas ir šiuo metu. Užsibrėžėme gana ambicingo tikslo – surinkti lėšas ir įgyti žemės sklypą stacionariai stovyklavietei įrengti.

·         Gal turi nuotraukų iš tų laikų?

Turiu keletą, bet nedaug. Mano fotoalbumas likęs Lietuvoje. Iš Tautinės stovyklos turiu su savim tik dvi: Nemunaitis’98 ir Legenda tęsiasi’08.

·        

         Ar dalyvausi Jubiliejinėje stovykloje 2013 metais, jei taip, tai ką žadi ten veikti?

Labai norėčiau sudalyvauti 2013-ųjų metų Jubiliejinėje stovykloje, tačiau kol kas dar neaišku ar man pavyks. Stovyklos nario mokestį jau susimokėjau, tai kaip ir paskata pasistengti atvykti. Jeigu pavyks – būsiu savanorė. Kur? Kol kas paslaptis net ir man pačiai.

·         Ko palinkėtum kiekvienam skautui?

Būtinai sudalyvauti Jubiliejinėje stovykloje, nes tik joje supranti kokia įvairialypė ir stipri jėga yra mūsų skautiška šeima. Ir kaip gera būti jos dalimi.

 

Labai dėkoju s. Alinai ir tikiuosi, kad susitiksim Jubiliejinėje stovykloje.

Kand. į vyr. sk. s. Julija Andrijauskaitė