Gavėnia

Antanas Mačius | 2013-02-13

GAVĖNIA

Šiandien, pasibarstę galvas pelenai (atgailos ženklan), pradėjome liturginį gavėnios laiką. Laikas sustoti ir naujai įvertinti save pagal tris punktus:

  1. Mano santykis su Dievu. Jis mane sukūrė ir apdovanojo visokiausiomis dovanomis – tiesiog visa ką turiu, kas esu tai jo dovana man. Neturėčiau savęs lyginti su tais, kuriems daugiau davė, turėčiau pastebėti tuos, kurie mažiau turi grožio, sveikatos, gabumų, draugų, daiktų, maisto... Kaip aš tas dovanas naudoju, pagal Kūrėjo valią ar prieš Jo planą? Man svarbu kaip žmonės mane vertina, o ar svarbu man kaip mane vertina Jėzus? Jėzus miršta iš meilės man, kaip aš atsiliepiu, atsakau į Jo meilę?
  2. Mano santykis su kitais žmonėmis. Esu žmogus – sociali būtybė, gyvenu tarp žmonių, turiu draugų ir nedraugų, o gal turiu priešų? Ar tikrai priešų neįmanoma padaryti draugais, ar visas galimybes išbandžiau? Kaip mane vertina tėvai, draugai, mokytojau, bendradarbiai? Ar aš juos myliu, ar trokštu jiems tik gero?
  3. Mano santykis su pačiu savimi. Didžiojo Dievo Įsakymo antroji dalis:“.... mylėk kiekvieną žmogų kaip save“. Taigi viskas net ir meilė prasideda nuo savęs, negalima mylėti atimą nemylint paties artimiausio – savęs.

Palaimingo, turiningo ir vaisingo gavėnios laiko, broliai ir sesės.

Antanas Mačius | 2013-02-13