Apžvalga: 3 gairės 2013-iesiems metams

Jorė A. | 2013-01-02

 

Prieš metus surašiau savo skautiškas prognozes. Kiek jos išsipildė nesiimu apibendrinti, man svarbiau, kad beveik viskas taip pat ramiai gali galioti ir 2013-aisiais. O tos dalys, kurios kelia abejones ar skeptišką šypseną... Na, pasaulis dėl jų nesibaigė, tad matyt nesibaigs ir kitamet.

Neplanavau naujų prognozių, bet akį patraukė paveiksliukas su skautiškomis specialybių emblemomis iliustruojantis visiškai ne skautišką straipsnį. Tada prisiminiau, kad prieš kurį laiką permečiau akimis kitą neskautišką, bet kartu labai apie skautus, straipsnį. Jame sakė, kad verslo įmonėse vidutinis darbuotojų, pradedamų rimtai ugdyti lyderiais, amžius yra apie 40 metų. Tai yra, tik pakankamai palypėjus karjeros laiptais. Iki tol žemesnės ir vidurinės grandies vadovai lyderiauja taip, kaip gaunas, turėdami minimaliai reikalingų žinių ir patirties. Cha, skautai čia visa galva aukščiau, jei ne trimis. Iš to kilo mintis pasižiūrėti, kuo gyvena pasaulis ir tą palyginti su skautiška padange.

Ar 2013-aisiais eisim pasauliui iš paskos, ar kaip tik, bėgsim priešakyje?

Apžvalgai pasirinkau tris pasaulyje apšnekamas ir 2013 m. itin svarbiomis išskiriamas tendencijas, kurios pasirodė aktualios ir vertingos Lietuvos skautijai.

1.Gamification – žaidimo elementai netikėtose erdvėse.

Pats primityviausias pavyzdys turbūt yra prekybos centrų lipdukų rinkimo akcijos. Norint kokią nors prekę ar paslaugą paversti smagesne ir patrauklesne arba tiesiog paskatinti jus išleisti daugiau pinigų, į ją integruojami žaidimo elementai. Gali gauti ženkliukus už aplankytas vietas, tapti auksiniu vartotoju už tam tikrus pasiekimus, atsidurti prekės ženklo trofėjų sienoje, o gal būt – net jo reklamoje.

Aha, ženkliukai, patyrimo laipsniai ir kitokie „saldainiai“. Kažkur girdėta?

Ši tendencija nuostabi tuo, kad mums, skautams, nereikia išradinėti dviračių – tereikia prisiminti visas priemones pažangumo skatinimui ir įvertinimui (pgl. skautybės deimantą) ir šiek tiek pagalvoti, kaip juos atšviežinti, padaryti įdomesniais ir tikrai įkvepiančiais. Pavyzdžiui:

a)      Vieną iš žiemos švenčių galima išnaudoti žemesniųjų vyresniškumo laipsnių įteikimui draugovėse. Taip galima praturtinti vasario 16-osios minėjimą, pabaigti žiemos žygį ar surengti ypatingą sueigą. Paverskit tai tradicija – pusiaukėlėje tarp vasariškų skautiškų džiaugsmų tai bus puiki motyvacinė priemonė susiimti prieš pavasarį ir puikiai pasiruošt stovyklų sezonui.

b)      Susikurkite asmenines specialybes. Vadovas visada gerai žino, kuo kuris skautas ypatingas – nustebinkite juos kiekvienam įteikdamas po tik jam skirtą specialybę. Žinot, panašiai, kaip indėnišką vardą. Dar smagiau, jei skautai draugovėje vieni kitiems išrinktų specialybes, patys jas pagamintų ir tada įteiktų. Kai skilties draugai įvertina, kad esi puikus mazgų rišėjas – kas gali būti geriau?

c)       Senas brolio  A. Saulaičio ir kitų, mano patirtimi, daugiausiai skautų vyčių triukas (už tai juos labai mėgstu) – paprastos dienos pavertimas žaidimu. Kai mums buvo 16, pusę dienos praleidome visur ieškodamos lobio, kurį kažkur pat. skaučių pastovyklėje paliko br. Rūkštė už tai, kad kažkaip padėjom stovyklai. Galiausiai radom kažkur medžio viršūnėj ir va, iki šiol prisimenu, net turiu kažkur. Paprastesnis variantas – pasivaikščiot po stovyklą su saldainių maišu iš galvos visiems sutiktiems uždavinėjant skautiško gyvenimo klausimus. Kas atsako, gauna saldainį. O net jei neatsako, tai sužino kažką naujo. Ir visiems smagu!

Viena panašiai besivadinanti tendencija vadinasi „žaidimas kaip konkurencinis pranašumas“. Sako, kad žaidimas padeda linksmiau ir, kas svarbiausia, geriau nuveikti visus darbus, sugalvoti išradingesnius problemų sprendimus ir kitaip tapti pranašesniais. Kai buvom paukštytės, kad greičiau skustume bulves, vadovai žaisdavo su mumis tylos karalių ir buvo labai efektyvu.

O kaip jūs žaidimo elementus įtrauksite į kitą sueigą taip, kad jie būtų naudingi?

2.Jauni, gabūs ir be darbo

Antraštė priklauso The Economist prognozėms. Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis situacija dar visai gera, bet galvojant apie Lietuvos skautiją, kaip apie ugdančią pilnaverčius piliečius ir visuomenės narius, man šita tema atrodo labai aktuali.

Kaip mūsų žaidimas padeda augti, atsiskleisti, ir pasiruošti gyvenimui? Atsakymą skirčiau į dvi dalis: savieigą ir sąmoningą ugdymą.

Savieigai atitenka tai, kad būdamas tarp skautų, jau savaime atrandi kažkokius geresnius žmones ir autoritetus nei mokykloje ar kieme ir tokioje erdvėje išaugti geru žmogumi tikimybė pasidaro labai didesnė. Be to, praeini savieigos skautišką mokyklą – būdamas savaitę miške šiaip ar taip kažko išmoksti, o jei dar programoj yra skautorama, estafetės, žygis ir dar kas nors (nes taip darom jau seniai ir darysim dar toliau), tai ir kitų įgūdžių netyčia užsilieka.  T.y. čia ta skautavimo dalis kai visi iš geros širdies labai stengiasi, daro kaip išeina ir tikrai, galų gale kažkas išeina. Kažkas.

Sąmoningas ugdymas yra tas „Skautybės berniukams“ ir skautybės deimanto stiliaus. Kai vadovas labai gerai įsžiūri į kiekvieną savo skautą ir besiremdamas turimomis žiniomis, patirtimi ir metodais žino, kaip ir ką iš kiekvieno jų galima padaryti. Ir tada laužo pravedimas, ugnies įžiebimas ir stalo surišimas tampa atskiras savybes ugdančiomis priemonėmis, o ne tiesiog veiklomis. Dar viena sąmoningo ugdymo dalis yra jaunimo programos turinys. Juk kai patyrimo laipsniai, specialybės ir kt. žaidimo elementai yra didelė pagalba vadovui ir jų atitikimas realybės poreikiams gali būti aukso vertės.

Šiais metais būta lengvų diskusijų, ar jaunimo nedarbas yra skautijos reikalas. Pradedant nusiteikinėt naujos strategijos kūrimui reikėtų ne tik pagalvot apie bendrą nuomonę šiuo klausimu, bet ir apie tai, ką, šiais laikais reiškia buvimas tuo pilnaverčiu piliečiu. Ar skautai gali/turi padėti jaunam žmogui tinkamai pasirinkti specialybę, pasiruošti pirmam darbui ir suteikt mentorių, padedantį įsitvirtinti pasaulyje?

Mes esam nuostabus socialinis tinklas. 2013 m. su Jubiliejine stovykla kaip proga visiems susitikti galėtų būt puiki proga „aliumnių“ įtraukimui į skautijos, kaip būsimų lyderių kalvės, pozicijų atšviežinimą, sustiprinimą ir veiksmų sąmoningumo padidinimą.

3.Technologijos

Mobiliosios technologijos, robotai, turistinės kelionės į kosmosą ir viską aukštyn kojomis verčiantys moksliniai atradimai. Norėdama išbudinti smalsumą imu galvoti, kad mokykloje mokė apie visiškai kitokį pasaulį, nei jis yra dabar. Tada pasidaro baisu: juk pasaulis, kurį pažįstu ir koks jis yra iš tiesų – du skirtingi dalykai! Planetų kiekis, genetika, kažkokie bozonai...

Ar mes turime ką pasiūlyti tiems, kuriems mokslo ir technologijų temos nėra tik tušti žodžiai? Ar galime jas integruoti į sueigas taip, kad sudomintume princesių piešėjas, driežų gaudytojus ir tuos, kas iš jų išauga?

Kai būdama patyrusia skaute prie laužo klausydavausi brolių diskusijų apie juodąsias dėmes ir ar žmogus, išradęs dumples, buvo su nudegusiais antakiais, galvodavau, kad nuobodžiau būt negali. Dėl to dabar ir nesigaudau pasaulyje.  Kita vertus, keli savaitgaliai Molėtų observatorijoje su „Žvaigždologo“ specialybe mums visiems padėjo savanoriškai išmokti apie astronomiją daugiau, negu kada nors išmokome mokykloje.

Vedu prie to, kad skautai – tobula erdvė žingeidumui ir smalsumui skatinti bei plėsti akiratį. Vadovas čia visagalis ir pranašesnis už mokytoją (nenoriu nieko užgauti). Puikią BP frazę Laima parinko naujametiniam sveikinimui, miškas yra laboratorija, tereikia jį išnaudoti tam. Dar man labai įstrigo brolio Rolio pamąstymas, kad jei neturi ką veikti su skautų šutve, atsidaryk automobilio kapotą ar pamokyk keisti padangą. Sėkmė bus.

Norėčiau pasiūlyti penkis punktus, kaip suorganizuoti robonautikos specialybę, išardyti ką nors ir paskui sudėti atgal ir pan., bet deja. Vis dėl to:

1)      Energetikos muziejus Vilniuje, Molėtų observatorija ir pan. objektai yra puiki sueigos arba savaitgalinio žygio alternatyva. Ir vadovui nereikia turėti specifinių žinių – svarbu susitart dėl gido arba tiesiog leisti kalbėti vaikams. Jie žino neįtikėtinai daug!

2)      Vėjo ir vandens malūnai, kiti sąlygoms nereiklūs projektai. Čia tobulas pavyzdys brolio Andriaus praėjusioje tautinėje stovykloje turėta energetiko specialybė. Jis su vilkais, skautais ir patyrusiais skautais tokius cirkus darė, kad vau. Padarė vėjo malūną iš kurio pagamintos energijos naktį šviesdavo lemputė, telefonus kraudavome saulės energija, o vilkai kažką mokėsi iš į dangų skriejančių balionų. Yra daug visai nesudėtingų žaidimų, tereikia skirti laiko jų pasiieškojimui internete ar knygose. Man kadaise padėjo puiki „Jaunųjų švilpikų enciklopedijos“ kolekcija. Juokinga, bet ten buvo tikrai gerų idėjų!

3)      Gal yra koks protingas tėvelis (mamytė), vadovas ar pan., kuris galėtų pravesti elektronikos, daiktų ardymo ar dar kokią sueigą? Visada yra, tereikia paieškoti. Man pavyzdžiui, būtų labai įdomu išbandyti 3D spausdintuvą. Nežinau, ar jų bent vienas jau yra Lietuvoje, bet jei ką – į tokią sueigą būtinai ateičiau.

Jei BP anksčiau berniukus mokydavo batsiuvio amato, tai čia yra naujieji amatai. Technologijas sujungiant su pirmąja, žaidimo elementų integravimo, tendencijas mes puikiai paūgėsim ir antrojoje, paruošimo gyvenimui, srityje. Turėsime ką parodyti laužų kūrimo skeptikams, sudominsime nuo kompiuterio neatsitraukiančius, padidinsim berniukų skaičių ir užsiauginsim išmaniųjų vadovų bei piliečių kartą.

Dar reikia argumentų „už“?

***

Pasaulis keičiasi.

Galim gyventi savo šiltnamyje ir tai ignoruoti, arba leistis į nuotykį ir prisidėti prie pasaulio keitimo.

Man labai norisi duoti hobitų pavyzdį. Jie konservatyvūs, megstantys stabilumą ir būtinai būtinai – arbatos pertrauką. Bilbas net jo namuose apsilankius krūvai nykštukų ir Gendalfui neitin norėjo kur nors keliauti. Nes kai keliauji, esi priverstas keistis, perlipti savo komforto ribas, nugalėti baimes ir nežinoti, kas bus už kito posūkio. Ir jei grįžti namo, niekada nebebūna taip pat.

Atrodo, skautai yra keliautojai. Ne veltui „scouts“, „explorers“ ir „rovers“ vadinamės. Ir turim knygą „Rovering to success“.

Prognozuoju, kad 2013-ieji keliaujantiems bus geri metai. Ir jei keliaujantys nepaliks skautijos ant kokio nors pakėlės akmens, o vesis kartu, jai irgi bus gerai.

s. Jorė 

Jorė A. | 2013-01-02