Pasiruošk stovyklos sargybai (II dalis)

Kaip gera po ilgos stovyklinės „darbo“ dienos palysti po žaliu tentuku ir pagaliau susivynioti į šiltą ir jaukų miegmaišį poilsiui. Turbūt taip galvojo stovyklos viršininkas br. Vilius prieš tai, kai visą stovyklą perskrodė šaižus švilpuko garsas. Pavojaus signalas kaip visada… trumpas, ilgas, trumpas, trumpas, trumpas, trumpas ir dar kažkokia neaiški melodija ar suprask – garsas. Br. Vilius greitai išsirango lauk ir po dar kelių sekundžių jau yra prie panikuojančių stovyklos budėtojų. Į klausimą apie tai, kas nutiko, geltonu kaklaraiščiu pasipuošęs skautas atsakė, kad kažką girdėjo, o labai įsižiūrėjęs į pamiškę kažką net pamatė! Aplink vangiai besirenkantys, apsimiegoję skautai iškart atkuto, o kažkuris net džiugiai sušuko – kažkokie priešai ateina mūsų vėliavos, sumedžiokim juos! Užvirusį šurmulį greitai sutramdė br. Vilius, paliepdamas visiems grįžti į savo palapines tęsti sapnų. Visa tiesa apie mistinį svečią paaiškėjo nuėjus apžiūrėti vietos, kur šis buvo pastebėtas. Stovyklos viršininkas rado tai, kas kitą dieną stovyklautojams sukėlė daug juoko ir kalbų. Budrų stovyklos sargybinį apgavo… tamsus kreivas kelmas. Šioje situacijoje skubotas aliarmo sukėlimas buvo budėtojo klaida. Beje, šią klaidą padaro ne vienas budintis stovykloje. Dažnai skautas, neįvertinęs situacijos, pasinaudoja savo „išmaniuoju“ švilpuku. Besiilsinti stovykla būna be reikalo sukelta ant kojų. O jei per naktį tokie netikri pavojai „suskamba“ ne kartą? Tada ryte skautai būna neišsimiegoję, nepailsėję ir suirzę. Jei žinai, kad teks budėti, pakalbėk su apsaugos vadovu ar komendantu apie švilpuko panaudojimo atvejus. Tada rytas visiems bus šviesesnis, o diena darbingesnė. Papasakotoje istorijoje aliarmo nebūtų nė buvę, jei skautas būtų žinojęs aplinkos stebėjimo ypatumus ir žinotų, kaip reikia atskirti kelmus nuo „priešų“. Taigi –

APLINKOS STEBĖJIMAS

Budėdamas stovyklose aš visada vadovaujuosi taisykle: pastebėk pirmiau negu pastebėjo tave. Kas skaitėte pirmą dalį apie pasirengimą stovyklos sargybai, turbūt pamenate, kaip rašiau apie tinkamą aprangą. Dar kartą priminsiu, kad norėdamas išlikti sunkiau pastebimu, rinkis rudų, žalių, ar juodų spalvų rūbus ir avalynę. Vietą, iš kurios stebėsi aplinką, rinkis tokią, kurioje būtų natūrali gamtinė uždanga. Krūmai, medžių paunksmės šešėliai ar kalvota vietovė gali puikiai tau pasitarnauti, jei tik jie patys netaps kliūtimi tavo regėjimo laukui. Šviesiu paros laiku stebimą apylinkę tirk plotelis po plotelio. Pradėk nuo teritorijos, esančios arčiau tavęs. Neskubėdamas vesk žvilgsnį horizontaliai, kryptimi nuo vieno stebimo lauko krašto link kito, kaip parodyta 1pav.(raudonas žymėjimas). Nieko nepastebėjęs vėl kartok žvilgsnio vedžiojimą, tik šį kartą tai daryk stebimame plote vertikaliai 1pav. (geltonas žymėjimas). Kai tenka stebėti tamsoje, reikia naudoti kitokius metodus nei dieną. Jei tamsoje žiūrėsi tiesiai į stebimą objektą, jį matysi neryškiai. Tačiau jei žiūrėsi pro šalį nuo stebimo objekto, matysi ryškiau. Niekada per ilgai neįsižiūrėk į vieną tašką – vaizdas pradės tarytum plaukioti. Horizontą stebėk atkarpomis. Geriausia būtų, jei stebimą vietą matytum šviesesniame fone, pavyzdžiui, dangaus ar atviros vietovės fone. Stebėk iš kuo žemesnės padėties. Tamsoje daiktai atrodo kitaip negu dienos metu 2pav ir 3pav. Kartais jie gali atrodyti kaip gyvi ir net nežymiai judantys. Ypač tokių pasivaidenimų tikimybė padidėja, jei esi pavargęs ar truputį bijai tamsos. Budint naktį venk naudotis žibintuvėliu ar žiūrėti į šviesos šaltinius. Regėjimas prisitaiko prie tamsos sąlygų, tačiau tam reikia apie 20–30 min. Tad, jei akį pasieks šviesa, sugebėjimas regėti tamsoje iškart dings, net jei tai bus paprasto degtuko uždegimas. Tiesa, raudona šviesa mažiau kenkia, tad jei yra būtinybė naudotis žibintuvėliu, būtų gerai, jei užsidėtum specialų ar savo susikonstruotą raudoną filtrą. Naudodamasis žibintuvėliu nežiūrėk į šviesos šaltinį, žiūrėk į apšviestą vietą. Jei būtinai turi stebėti šviesos šaltinį, užmerk vieną akį ar uždenk ją ranka, nes kiekviena akis prie regėjimo tamsoje prisitaiko atskirai. Tad dar kartą pasikartosiu, žibintuvėlį naudok tik būtinu atveju, kai jau niekaip negalėtum išsiversti be jo.

Laukite tęsinio…

Jame pakalbėsime apie aplinkos klausymą, tylų judėjimą ir sėlinimą.

 

 

 

br. Andrius Šakalis
Jubiliejinės stovyklos Gėrio pėdomis…” apsaugos viršininkas