Bendradarbiavimas. Pirmadienio naujienos

Jorė A. | 2012-11-26

Kada paskutinį kartą vedei sueigą savo vadovui?

Nekalbu apie tuos atsiskaitymus, kai rodai kaip viską moki ir, teoriškai, visa scena atitenka tau. Kada išmokei savo vadovą ko nors, kas jam būtų nauja?

To paties galiu paklaust ir vadovų – kada paskutinį kartą sueigą atidavei skautams ir tapai dalyviu?

Niekada anksčiau nebuvau susimąsčiusi, kaip retai taip būna.

Labai keista, nes šiaip skautai lygtais yra išskirtiniai savo itin demokratiška ir mokymuisi, bendradarbiavimui palankia aplinka. Juk ir vadovai, kai kas jų klausia „kodėl tu vis dar čia?“ dažnai be kitų „nes“, pasakoja, kaip visko daug išmoksta iš savo skautų. Ar tikrai?

Skautai, ypač patyrę, irgi dažniausiai turi milijonus idėjų ar bent jau žino tiek dalykų, kiek tikrai, pripažinkime – mes, net tik šiek tiek vyresni, jau nei žinom, nei suprantam. Bet gal nedrįsta papasakoti, o gal net nepagalvoja, kad čia ne visiems natūralu.

Man taip būna – šią savaitę suglumau, kai besikalbant apie šiandienines madas panaudojau žodžius „hub‘as“, „memas“ ir susidūriau su klausiančiu žvilgsniu. Mano eilė nesuprasti atėjo ties žodžiu „vernisažas“. Gerai, kai nebaisu paklaust „o ką čia reiškia“? Žodžiais viskas tik prasideda – toliau kiekviename žingsnyje išsiskiria žinios, mokėjimai ir patirtys.

Ir tai visiškas gėris!

Kai vien tik mokai arba tik tave moko, visada šiek tiek trūksta pusiausvyros. Nėra iki galo smagu, nes kažkas tame žaidime yra pranašesnis. Mokytojas ir mokinys. Kažkas sako, kažkas klauso. Nuobodu.

Kai vienu metu ir pati mokaisi ir kitą mokai, tada gaunasi bendradarbiavimas ir tos jėgos išsilygina. Nežinau kaip jums, bet man šitos akimirkos yra neįkainojamai vertingos. Turbūt ir labiausiai motyvuoja. Jautiesi ir kažkuo naudinga ir kitam naudą duodi.

Tikrasis komandinis darbas arba, buitiškiau, pjovimas dvirankiu pjūklu – kiek patrauki, tiek stumi. Pridedi vieną prie vieno ir gaunasi trys, nes – tai žavi mistika ir dėl to sunku paaiškinti – nuo bendradarbiavimo susigeneruoja pridėtinė vertė.

Ar esat turėję sueigų, žygių, kitų veiklų kada būtų pavykę apsikeisti vietomis, arba žengti dar toliau ir būti lygiems dalinantis žiniomis ir mokantis vieniems iš kitų? Kaip sekėsi?

Tokiam bendradarbiavimui reikia didelio tarpusavio pasitikėjimo ir, turbūt, tam tikro besienio bendravimo. Kai nebaisu paprieštaraut vadovui, ir kartu natūralu, kad anas irgi ne viską išmano. Bet galima kartu pasiimti Skautybę berniukams ir dar sykį pabandyti surišti tą mazgą, gal gausis.

Nesąmonės ar svarbu? Ir jei svarbu, tai kaip padaryti, kad daugiau bendradarbiautume? M?

Vienas iš metodų, kuriuos galiu pasiūlyti: kažkas, ne vadovas, pasiruošia sueigai įdomią temą ir ją pristato. Visi dalyvauja kaip lygūs ir dalinasi savo klausimais, mintimis, idėjomis, patirtimis, kad tikrai įsigilintų į temą.  Trečias žingsnis - kartu sugalvoti, kaip naudojantis sužinotais dalykais paįvairinti ar pagerinti savo veiklą. Žodžiu, kur viską pritaikyti. Ketvirtas - išbandyti praktiškai. Voila.

Dėl kitų variantų padiskutuokime :)

Su pirmadieniu,

Jorė

 

Jorė A. | 2012-11-26