Pilietinių Iniciatyvų dirbtuvės – Kodėl gera gyventi Lietuvoje?

 

Nors lauke  buvo juntama rudeninė vėsa, salėje visus šildė gera nuotaika ir įdomūs pokalbiai su VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojomis – doc. dr. J. Vyšniauskaite-Rimkiene ir dr. Laura Varžinskiene. Jos vedė diskusiją-pokalbį „Kodėl verta gyventi Lietuvoje?“. Diskusijos metu buvo išsakyta daugybė pozityvių minčių, kodėl mums taip gera gyventi čia, o ne kitur. Pirmiausia – dėl žalios gamtos, tradicijų, taip pat dėl galimybės sakyti ir būti išgirstam, artimų žmonių, kurie mus supa, svarbūs yra ir mamų kepami skanėstai. Karštos diskusijos metu buvo nuspręsta, kad Lietuvoje būtų gyventi dar geriau, jei žmonės būtų tolerantiškesni, mažiau bambėtų, daugiau šypsotųsi, taip pat dalyvautų korporacijų veikloje.

Šią diskusiją pratęsė svečias iš Kauno Raudonojo Kryžiaus Pabėgėlių dienos centro – Ghulan Rabani Rahmat, kuris dalinosi patirtimi, sukaupta dirbant Pabėgėlių dienos centre. G. R. Rahmat spalvingas gyvenimas sukaustė dalyvių dėmesį. Svečias pasakojo, jog gyventi Afganistane buvo tiesiog nesaugu, todėl nusprendė, kad reikia bėgti. Apie Lietuvos egzistavimą sužinojo tik patekęs čia. Pradžia buvo sunki, bet kalbų mokėjimas atvėrė daug galimybių. Pasirodo, jog šioje šalyje gyvena jau 15 metų. G. R. Rahmat prasitarė: „keletas metų ir bus sunku apsispręsti – iš kur aš esu? Nors manau, kad Lietuvos Respublikos pilietybės man dar nereikia. Pilietybė yra atsakomybė. O dabar viską galiu daryti ir be jos, tik balsuoti negaliu“. Svečias svarstė, kad galbūt tiems lietuviams, kurie išvažiuoja, trūksta pilietiškumo. Jis skatino „neapvažiuoti kliūtis, bet pašalinti jas“. Pasirodo, kad Lietuvoje gyventi yra saugu ir veiklos čia labai daug, tereikia nuo kalbų keliauti link darbų.

Po diskusijų buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės intriguojančia tema – „Ko užtektų sunaikinti Lietuvą?“. Jų metu buvo išryškintos „silpnosios“ mūsų visuomenės vietos ir svarstomos aktualiausios problemos. Pilietinių iniciatyvų dirbtuves reziumavo „Protų kovos“ ir diskusijos prie švediško vaišių stalo. Išsiskirtėme su šypsenomis ir pozityviomis mintimis – Lietuvoje gyventi tikrai gera!