Pasiruošk savo stovyklos sargybai (1 dalis)

Kai medžių lapai nusidažo geltonai, o vakarai pasipuošia rūku, atrodo, kad pasaulis pradeda suktis daug lėčiau. Net visur zujantys skautai vis rečiau pabyra į pamiškes, o rudeninės nakties tamsoje surasti laužo žiburėlį tampa kone stebuklu. Tai metas kai kiekvienas skautas pavargęs nuo pamokų ruošos ar šiaip kokių darbų, gali mintimis sugrįžti į ,atrodo, dar vakar žaliavusią vasarą su maudynėmis, žygiais, stovyklomis, laužais ir dainomis. Prisiminus nuotykius nori nenori pagalvoji ir apie tai, kokia galėtų būti ateinanti vasara, ką galėtum padaryti geriau, kur dar galėtum nuvykti, ką norėtum išmėginti ir patirti? Net neabejoju, kad daugelis skautų supranta, kad geriausias skautiškų nuotykių „rinkinys“ 2013 metų vasarą bus Jubiliejinėje stovykloje Telšiuose. Apie šią stovyklą yra daug diskutuojama, tariamasi, derinami visokiausi reikalai ir reikaliukai susiję su ja. Internete nuolat pasirodo žinutės, straipsniai ir interviu su štabo nariais, kurie  šiek tiek nušviečia pasiruošimo darbus. Po vieno tokio pasikalbėjimo apie stovyklos apsaugą sulaukiau keleto klausimų ta tema.

Buvo net prašymas vesti skautoramą, ar kažkokio tipo mokymus kaip reiktų elgtis stovyklos budėtojams naktinių sargybų metu, kaip apsisaugoti nuo visokiausių kviestų ir nekviestų svečių. Galiu priminti ir nuraminti, kad Jubiliejinėje stovykloje visus saugos specialiai tam darbui paruošti skautai savanoriai. Tačiau kalbant apie kitas stovyklas (kraštų, tuntų, draugovių ir pan.), kurios dar bus ateityje, galiu tik palinkėti sėkmės pasirengiant tam reikalui patiems. Ši tema nėra labai aptarinėjama ir kartais net primiršta skautų gretose, o ir pagalbinės specialios literatūros yra mažai. Pamaniau, kad reiktų pasidalinti kai kuriomis savo žiniomis ir sukaupta patirtimi. Tikiuosi ji pravers jauniesiems broliukams ir sesutėms stovyklose saugant savo miegančius vadovus ir vėliavas, kurios kartais paslaptingai dingsta =).

Pamenu kaip kadaise senai, kai dar ryšėjau geltoną skauto kaklaraištį, labai ieškojau literatūros ar kitokios informacijos apie tai kaip reikia naktį miške sėlinti, stebėti, maskuotis, išgyventi ekstremaliose situacijose. Pagrindinis informacijos šaltinis buvo „Skautybė berniukams“ bei kelios knygos apie išlikimą gamtoje. Kai kurios iš jų, mano siaubui, buvo parašytos...rusų kalba. Vieną knygą verčiau ir skaičiau visą žiemą! Skautas yra žvalgas, o būti tikram žvalgui reikia mokėti ne tik dainas prie laužo dainuoti, pasistatyti sau ir draugui palapinę, mokėti surišti 3 mazgus ir šiaip ne taip atklibinksčiuoti į rytinę rikiuotę. Skautui labai praverstų specialūs įgūdžiai kaip pastabumas smulkmenoms, išlavinta atmintis, gamtos reiškinių supratimas, gera orientacija miške, gebėjimai maskuotis, sėlinti ir sekti pėdsakais bei daug kitų. Visa tai gebantis skautas greičiausiai bus tas žmogus, kuris parneš vėliavą iš „priešų zonos“ skautų mūšio žaidime, tas žmogus, kuris žygio metu su žemėlapiu ir kompasu eis priešakyje savo skilties ar draugovės, o budint stovyklos sargyboje pro jį nepraslinks joks „užpuolikas“. Taigi, apie specialias žinias ir gebėjimus ypač praversiančius saugant stovyklą aš ir norėčiau pakalbėti. Pasakojimuose visi vardai bus išgalvoti, tačiau kai kurie skautai tikrai atpažins save.

 

  Pirminis pasiruošimas

 

Nekalbėsim apie tą pasiruošimą apsaugai dar iki stovyklos, kur kuriama strategija ir planai kaip viskas bus saugoma. Įsivaizduokime, kad jau esi stovykloje ir štai savanoriškai užsirašei būsimos nakties budėjimui. Pirmiausia reiktų išsiaiškinti su apsaugos vadovu, ar komendantu kokia yra saugojimo taktika, kitaip tariant kokiu principu viskas veikia. Išklausyti saugos instruktažo ir specialių nurodymų. Tavo budėjimo vieta yra konkretus taškas (vartai, rikiuotės aikštė, vieta kur statomi automobiliai)? O gal tu turėsi judėti nustatytu maršrutu?

Antra ką turi padaryti, tai išsiaiškinti su kuo tau teks kartu budėti. Čia svarbiausia yra sužinoti kur tiksliai miega būsimi „kolegos“. Nepasitikėk pažadais, kad nusistatę telefonuose žadintuvus nauja pamaina pati atsibus ir ateis. Yra buvę nesuskaičiuojamai daug atvejų kai kokia labai gudri skautė 4 val. ryto nuskambėjus žadintuvui pabudo, apsirengė, susišukavo savo ilgus plaukus, apsiavė batus ir.. vėl užmigo. Taigi, baigiantis tavo budėjimo laikui turėtum pats pasižadinti savo pamainą. O jei nežinai kur miega po tavęs budėsiantys tai sveikinus - tu gavai darbelio visai nakčiai. Nueiti miegoti, į savo budinčiojo vietą nepalikus pamainos, tai reiškia palikti stovyklą be apsaugos, reiškia palikti ją nežinia kokiam pavojuje! Broli, sese patikėki vėliavų grobikai, terliotojai dantų pasta, virtuves siaučiantys smaguriai to tik ir laukia! =)

Trečias svarbus dalykas ką tu, kaip budėtoja(-s) turėtum padaryti, tai dar esant šviesiam paros laikui praeiti stovyklos teritorijos pakraščius ar vietas kur tau gali prireikti vaikščioti. Nes sutemus pažintis su kyšančiais kelmais, ar pasitaikančiais grioviais gali tapti daug skaudesnė. Kai jau susipažinai su aplinka pagalvok kokių daiktų tau gali prireikti. Kardą, skydą, žirgą, mobilų telefoną, ar veidrodėlius ir lūpdažius palik namie, budėjimui jų tau tikrai neprireiks. Geriau pagalvok apie švilpuką, žibintuvėlį, skautišką lazdą, apsiaustą nuo lietaus, termosą su šiltu gėrimu. Jei yra galimybė praverstų ir radijo ryšio priemonės, padedančios susisiekti su kitais budinčiaisiais, apsaugos vadovu ar komendantu.

Ne mažiau svarbus dalykas yra tavo apranga. Budint karštą dieną būtina dėvėti galvos apdangalą. Saulei nesant ar tamsiu paros metu kepuraitės ar skrybėlės budėtojui tik trukdys, kodėl? Apie tai kitame pasakojime. Nakties metu temperatūra gali nukristi, tad turėtum pagalvoti apie šiltesnį rūbą. Neatmesk lietaus galimybės ir pasirūpink apsiaustu. Kad jo visur nereiktų nešiotis palik jį lengvai pasiekiamoje vietoje. Bet ne palapinėje, kažkur giliai paslėpto kuprinėje. Traukdamas apsiaustą iš ten, vidury nakties, gali pažadinti ne tik savo, bet ir aplinkinių palapinių gyventojus. Avalynė turi būti ne tik patogi bet ir saugi, kad pavyzdžiui tamsoje užkliuvus už kokios šaknies nesusižeistum kojos pirštų. Tad sandalų ar kokių guminių šlepečių nerekomenduoju. Jei nori išlikti sunkiau pastebimas(-as) aprangą rinkis tamsių spalvų kaip ruda, žalia, juoda. Tamsiai pilka, mėlyna, raudona ar, tarkim, labai graži violetinė yra taip pat sunkiau pastebima spalva, bet tik naktį ir iki tol kol jos neapšviečia žibintuvėlio ar automobilio šviesa. Venk šviesių spalvų rūbų, o taip pat ir šviesaus atspalvio detalių tamsiame rūbe, kaip kad baltos juostelės, ar kokie nors užrašai, kurie ypač būdingi sportinei aprangai. Nes būsi matomas iš tolo ir susidūrimo su tavimi bus galima išvengti. Vilkėdamas vadinamąjį miško kamufliažą būsi sunkiau pastebimas, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad tarp jaunimo populiarūs kamufliažai su baltais ir pilkais spalvų lopais tikrai nepaslėps tavęs nei dieną, nei naktį. Netinkamai pasirengusio stovyklos sargybai skauto pavyzdys parodytas 1pav. Šis patyręs brolis nors atrodo ir vilki tinkamo spalvinimo kelnes, tačiau balti marškinėliai ir sportiniai bateliai šviečia iš tolo. Nei kirviai nei kūjai budėtoją nepadarys kietesnį. Ir apsiginkluoti šiais įrankiais tikrai nėra gera mintis. Pažvelgę į 2pav. matome jau rimčiau pasiruošusio stovyklos sargybai skauto pavyzdį. Nebėra šviesių aprangos detalių, o kūjį pakeitė švilpukas kuris yra būtinas kiekvienam skautui ir ypatingai budėjimo metu.

Ne visada stovyklą saugantys budėtojai turėtų vilkėti tamsius rūbus ir būti sunkiai matomi. Yra specifinės vietos kur budintis skautas privalo būti pastebimas iš tolo. Pavyzdžiui budintiems prie vartų ar ten, kur galimas automobilių judėjimas, privalu dėvėti ryškias, šviesą atspindinčias liemenes. Taip yra dėl tavo paties saugumo, tad jei esi paskirtas į tokią poziciją ir neturi liemenės, paprašyk vadovo, ar skauto kuris yra su automobiliu, jie tikrai turės.

  Patarimas: dar įrenginėjant vartus pasirūpinkite tokia vieta, kur galėtų apsisukinėti automobiliai kurie yra nepageidaujami stovykloje. Pažymėkite ją ryškia stop juosta ar atšvaitais. Būna atvažiuoja iki vartų kokie neprašyti svečiai, gražiai paaiškini, kad čia vyksta skautų stovykla ir važiuoti toliau negalima. Tada ima ir pradeda derėtis, kad leistų įvažiuoti į teritoriją bent apsisukti, nes naktis, nieko nesimato, atbulom juk nevažiuosi siauru miško keliu. Toks svečių įsileidimas gali baigtis nežinia kuom. Vienoje stovykloje naktį budėję broliukai Jonas ir Matas patikėjo tokiomis kalbomis ir leido įvažiuoti apsisukimo manevrui. Svečiai paliko stovyklą... prieš tai savo galiniais ratais varomu automobiliu rikiuočių aikštėj išrėžę kelias „saules“..  Tad jei prie vartų bus įrengta vieta apsisukimui, atvykėliams maloniai paaiškinus kaip tai padaryti, šie jau po kelių minučių galės tęsti savo kelione tolyn nuo stovyklos.

 

Laukite tęsinio...

Jame pakalbėsime apie aplinkos stebėjimą ir klausymą, tylų judėjimą ir sėlinimą.

 

 

JS‘o apsaugos viršininkas br. Andrius Šakalis