Kas Naujo?

Skautų naujienos

2012-10-29

(Ne)Trumpai apie visokias demokratijas ir atsakomybes

Kuo toliau, tuo labiau noriu matyti skautus ne tik kaip tuos, kurie iš bet ko geba užkurti ugnį , bet kaip atsakingus bei pilietiškus žmones.

  1. Iš Tarptautinių žodžių žodyno:

 

demokrãtija [gr. dēmokratia – liaudies valdžia]:

  1. valdžia, faktiškai ar formaliai kylanti iš visuomenės (bendruomenės) daugumos valios;
    2. visuomeninių organizacijų, bendrijų tvarkymosi principas, pagrįstas narių savaveiksmiškumu, aktyviu dalyvavimu organizacijų veikloje ir vadovavime; vadovaujantieji organai renkami, keičiami, atsiskaito organizacijos, bendrijos suvažiavimui (visuot. susirinkimui, kongresui).

 

  1. Kai buvau maža, tėvai mane dažnai pasiimdavo į rinkimus. Kartais net leisdavo padėti kur kryžiuką (tik labai aiškiai nurodydavo kur!), o į balsadėžę biuletenius mesdavom tik aš su broliu. Labai smagu buvo – nueini, kaip suaugęs, rimtu veidu įmeti biuletenį – toks geras jausmas lydėdavo, kad darai kažką svarbaus, nes darai tai ką daro suaugę, o jie visada daro tik svarbius dalykus. Bet tas jausmas liko ir dabar, bet ne dėl to kad taip elgiasi (toli gražu ne visi) vyresnieji, bet todėl, kad supranti kam to reikia ir koks svarbus tiek tau, tiek kitiems yra šis veiksmas.
  2. Besimokant pradinėje dėl nežinomų priežasčių į galvą įstrigo pora paveikslėlių iš vadovėlio. Ten buvo toks kaip komiksas ar kažkas. Esmė ta, kad vaikai ėjo į pikniką, ir prieš tai viena mergaitė pasiūlė visiems susitarti, kas ko atsineš, bet visi kiti vaikai sakė kad to nereikia, kiekvienas atsineš ko norės ir niekam nieko netruks. Jau esant piknike, visiems prisivalgius saldėsių paaiškėjo, kad niekas (niekas!) neįsidėjo atsigerti. Galvojo, kad kiti pasiims.
  3. Mano mokykloje būdavo prezidento bei mokinių savivaldos rinkimai. Rimti, su rinkimų komisija, antspauduotais biuleteniais ir balsadėže su Lietuvos herbu. Žaisdavom demokratiją kiekvieną rudenį, o tada (bent jau mergaitės tai tikrai) galėdavom apšnekinėti prezidentą ir (nu)vertinti jų atliktus darbus. Jei tų atliktų darbų būdavo, nes kartais išsirinkdavom netinkamai arba juokaudami gadindavom biuletenius. Tai neneša nieko gero.
  4. Viena draugė, šiuo metu (kaip ir aš) besimokanti užsienyje, sužinojusi pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus viename socialineme tinkle pareiškė, kad “rinkimų rezultatai nei į tvorą, nei į mietą, ir gal verta pasilikti gyvenamojoje šalyje su visam”. Kažkam paklausus ar balsavo, ji pasakė kad ne, nes tingėjo, o tai kas vyksta Lietuvoje jos šiuo metu neliečia, ir šiaip. Kažkas paklausė: “Jei nesi Lietuvoje, tai nebalsuoji, o jei blogai išrenka, tai visai negrįši?”
    Ar reikia dar komentarų?
  5. Skautai savo valdžią renka bei svarbius sprendimus priima suvažiavime. Kai tampi draugininku, pavaduotoju arba gauni kitas pareigas, kartu gauni ir balso teisę. O tai reiškia, kad neši atsakomybę ne tik už savo vienetą, bet ir priimi organizacijai svarbius sprendimus – tokiu būdu ir neši atsakomybę už organizaciją. Baisiai skamba? Tikrai baisiai, pritariu.

 

Apie ką aš? Apie demokratiją. Visi žinom kas tai (o jei ne, prie pirmo punktelio yra paaiškinimas). Pabandžiau parodyti, kad ta demokratija yra visur, ir čia dar gana mažai tų punktelių, jų galima galvoti ir galvoti (jei dar ką sugalvosit, rašykit komentaruose). Ji yra visur, šnekant ne tik apie pilietiškumą, bet su demokratija turi eiti dar vienas dalykas – atsakomybė. Ne tik už save, bet ir už tai, kokias pasėkmes tai gali turėti kitiems. Man atrodo, kad tai labai tinka skautams. Kuo toliau, tuo labiau noriu matyti skautus ne tik kaip tuos, kurie iš bet ko geba užkurti ugnį (nors čia irgi labai jėga!), bet kaip atsakingus bei pilietiškus žmones, pagalvojančius į priekį bei suprantančius savo veiksmų galimas pasėkmes. Nesvarbu ar jis tuo metu ryši kaklaraištį, ar mes kalbame apie jo asmeninį gyvenimą.

Žinau, galvojat, kad aš čia apie rinkimus ir kad jau pavėlavau, nes jau jie baigėsi.  Reikia eiti balsuoti, reikia gerai pagalvoti prieš renkantis, reikia pagalvoti apie kitus, kuriuos gali paliesti tavo sprendimai. Čia turiu omeny ne tik pilietiškumą, bet iš esmės pilietiškumas irgi neapsieina be atsakomybės.

Ką aš siūlau? Vadovai, praveskite kokį kartą savo vaikams sueigą apie pilietiškumą. Gal ne vilkams, truputį vyresniems, bet paaiškinkite kas tai yra. Ir susiekite tai su atsakomybės tema, arba dar geriau, pašnekėkite tiesiog apie atsakomybę. Nes tai ką išgirsti būdamas mažas, kartais labai puikiai išlieka pasąmonėje ir išlenda tada kai to labiausiai reikia.

 

Tik tiek pirmadieniui.

Sesė Akvilė