Brolis Andrius Šakalis: jūs visi būsit saugūs

 

Brolis Andrius, Jubiliejinės stovyklos apsaugos viršininkas, dar liaudyje vadinamas Iron men’užvalgu ir visokiais kitokiais super herojų vardais. Žmogus, kuris galėtų mesti iššūkį pačiam Čekui Norisui, bet Čekas nedrįsta atvažiuoti į Žemaitiją ir priimti iššūkio. Stovyklų naktinių budėtojų siaubas, pagrobęs dešimtis vėliavų ir puodų – be skaičiaus. Pėdsekystės, žvalgybos ir sėlinimo meistras. 100 pergalių ir vienas pralaimėjimas (istorijos šaltiniai pasakoja, kad jo Kauno krašto stovykloje nebuvo, nes jei būtų buvęs, viskas būtų visai kitaip :) ) Pokalbis su Jubiliejinės stovyklos saugumo garantu – broliu Andriumi Šakaliu.

 

Atrodo, kad viską kaip ir pristačiau, bet visgi – trumpai apie save, ko dar nepaminėjau.
Laba dėina skautelė ė vėsi kėti civiliuoka. Gerai gerai, bendraukim suprantamiau. Esu Andrius Šakalis, grynakraujis žemaitis. Gimiau jau taip senai, kad net pats nebepamenu kada. Pamenu tik, kad tai nutiko Tešiuose kažkurią baisiai šaltą ir snieguotą žiemą. Nuo pat vaikystės labai daug laiko praleidau miškuose, kur sutikau ir pirmuosius skautus. Kadangi jų veikla ir kakava man patiko tai ir lig šiol esu su šia organizacija. Tiesa, šiuo metu esu nebe kokių „Vorų“ skilties skiltininkas, o J. Šarausko skautų vyčių būrelio narys. Na, daugiau apie save atskleisti negaliu, nes tai jums būtų per daug pavojinga.

Apsaugos viršininkas. Komendantūros draugovės Apsaugos skilties skiltininkas. Skamba išdidžiai –  kas po tuo pavadinimu slepiasi?
Aha, išdidokai skamba. Girdėjau, sesėms labiau patinka apsaugos viršininkai nei tarkim..mmm..kokie nors ten komendantai. O jei rimtai, apsaugos vadovas – tai žmogus, į kurio pareigas įeina dar iki stovyklos numatyti galimas grėsmes, suplanuoti, kaip būtų galima jų išvengti, sutelkti reikiamus fizinius ir materialinius išteklius apsaugos funkcijai vykdyti. Stovyklos metu šis vadovas prižiūri, kad apsaugos planas veiktų ir žmonės, atsakingi už saugumą, visad būtų ten, kur reikia.
 

Apsauga, kodėl tu?
Per visą savo skautišką karjerą stovyklas arba saugodavau arba būdavau galvos skausmas jų apsaugai. Žinodamas silpniausias stovyklų vietas, žinau, kaip jas saugoti. Jubiliejinė stovykla vyks Telšiuose, mano gimtame krašte. Jaučiu pareigą prisidėti prie to, kad skautai joje būtų saugūs ir dieną, ir naktį. O į šias, apsaugos viršininko pareigas, norinčių buvo labai daug. Pamenat, skelbė stovyklos viršininkas konkursą. Susirinko iš visų pasviečių visokių galingų vyrų. Gal koks šimtas, jei ne daugiau. Reikėjo įveikti daug užduočių. Tai ir žemaičių šnekamosios kalbos egzaminas, ir įsakmaus balso komandos kaip pvz., „stok, kas eina!“. Ir per Masčio ežerą plaukti reikėjo.. tris kartus! Ir dar du apibėgti.. atbulom! Na, į finalą papuolėm tik aš ir Tomas (tas, gal žinot, iš Čebatorių giminės). Tai pamatavus bicepsus paaiškėjo, kad Čebos tinkami tik bananams lupti. Žinot tą žaidimą „Lupk bananą, lupk lupk bananą… “? Tai taip aš ir atsiradau šiose pareigose. O tas Čeba, sklinda gandai, mėgins tapti komendantu.  (- Tapo) - A jau tapo? O tai šaunu!  Tikiuosi, bananų nepritrūksim?

Keliose Jubiliejinėse – tautinėse stovyklose esi jau dalyvavęsi iki šiol?
Dviejose dalyvavau, kiek pamenu. 2003 m. buvau atlėkęs kelioms dienoms į „Skilties dvasią“. Tuo metu tarnavau Lietuvos kariuomenėje ir daug laisvės neturėjau. Tačiau turėjau didelį norą, tad per didelius vargus išsiprašiau atostogų ir tranzuodamas atkeliavau į tą milžiniško dydžio stovyklą. Iki tol didžiausios stovyklos, kuriose teko stovyklauti, buvo krašto stovyklos. Tą pirmą įspūdį ir jausmą pamačius kalno papėdėje tą masę skautų atsimenu iki šiol! Tai buvo ĮSPŪDINGA! Kita tokia didelė stovykla man buvo “Legenda tęsiasi“.

Kaip manai, kokie saugumo klausimai labiausiai rūpi vadovams?
Tai čia ir taip aišku, stovyklose labiausiai vadovams neramu dėl jų vėliavų. Juk, kaip taisyklė, tik nusisuki nuo stiebo, o vėliava žiūrėk jau bėga gilyn į miško tamsą. Kalbant su vadovais išaiškėja, kad labiausiai nerimaujama yra dėl maudynių ežere ir saugumo žygių metu. O stovyklinio inventoriaus ir pačių skautų saugumas stovyklos teritorijoje yra mažiau aktualus. Nes visi žino, kad stovyklos nebūna paliekamos be apsaugos. Tik vieną kitą vadovą domina, kaip čia mes išspręsime šitokios didelės teritorijos apsaugą.

Kaip ketini spręsti šiuos klausimus, kaip bus organizuota apsauga Jubiliejinėje, papasakok plačiau.
 Kiek žinau, maudykloje nebus budinčių gelbėtojų. Kiekvienas vadovas vadovausis taisyklėmis ir prisižiūrės vaikus pats. Tas pats bus ir su žygiuose esančiais skautais. Specialiai lydinčios apsaugos nebus. Už žygyje esančius skautus atsakingas žygio vadovas.
Konkrečiai mano darbas prasideda ten, kur prasideda stovyklos teritorija. Apsaugos funkcijos yra perimetro apsauga, vidaus teritorijos apsauga, įėjimo – išėjimo kontrolė. Visas šias funkcijas atliks atrinkti, pilnamečiai asmenys. Jų bus apie 40! Kas tai per žmonės? Tai esami ir buvę skautai. Yra daugybė buvusių skautų, kurie dėl tam tikrų priežasčių laikinai pasitraukė iš organizacijos. Tačiau jie mielai nori pagelbėti skautiškame reikale ir gali skirti keletą dienų mums. Taip jie atliks apsaugos funkciją ir tuo pačiu galės vėl sugrįžti į stovyklą, vėl įkvėpti tos skautiškos dvasios. Beje, apsaugai talkins ir privati saugos tarnyba, kuri nuolat turės ryšį su stovyklos apsaugos komanda. Vietos policija, kurios gretose yra skautų taip pat žadėjo savo paramą. Daugiau informacijos atskleisti negaliu, nes tai saugumas, tai slapta.

Kodėl tu nori dalyvauti, dirbti, savanoriauti Jubiliejinėje?
Skautai yra mano organizacija. Joje man gera, su ja aš užaugau ir jaučiu pareigą padėti augti joje kitiems savo jaunesniems broliams ir sesėms. Man visai nesvarbu, ar žmogus iš Lietuvos skautų sąjungos, Žemaitijos skautų, o gal išvis ne iš lietuviškos organizacijos. Jubiliejinė – tai proga parodyti, kad mes, skautiškos organizacijos, galime būti vieningos. Dalyvauti, savanoriauti ar dirbti Jubiliejinėje stovykloje – tai prisidėti prie kažko galingo – vienybės.

Ką patartum vaikams ir vadovams, kurie dar abejoja, ar dalyvauti?
Patarčiau tvirtai apsispręsti ir jau pradėti ruoštis, taupyti pinigus, tartis su skiltimis, kokius statinius statys ar kokį kietą šūkį rėkaus. O jei jau labai nenorės vykti tai tegu. Kažkas stovyklaus ir išgyvens daugybę nuotykių ir po to mažiausiai kokius tris mėnesius vien apie tai tekalbės, o kažkas bus tik tų istorijų klausytojas.

Su kokiais sunkumais susiduri organizuodamas apsaugą, rinkdamas skilties narius, gal trūksta savanorių?
Didžiausias sunkumas yra, kad dar vis negauname tvoros su spygliuota viela ir pykstamės su Telšių sveikatos biuru dėl tos planuojamos pajungti elektros srovės perimetro apsaugai, sako, kad gali būti blogų pasekmių. Tačiau tikimės greitu laiku viską išspręsti (juokiasi, rimtu veidu).Kol kas viskas pagal planą vyksta sklandžiai. Skiltis dar neužpildyta, tačiau vietos liko tik keliems.

Iš internetinės svetainės komentarų galima matyti, kad skautai yra rimtai susirūpinę savo saugumu ir bijo skustagalvių, nemokytų, tamsių Telšių gyventojų. Ką tu apie tai manai?
Tikras skautas nieko nebijo. Stovi  kaip ąžuolas, o ne linksta kaip gluosnis. Nežinau kaip kitur, bet Žemaitijoj vieni ąžuolai, gluosnį sunkiai rastum.

Pabaigai palinkėjimas skautiškai bendruomenei.
Saugokit savo garbingas vėliavas!!!

 

Ačiū broliui Andriui už puikų pokalbį, tikrai praskaidrino penktadienio vakarą, tiesa, pabijojau pasakyti, kad komendantas bus jo viršininkas stovyklos metu, bet manau išsiaiškins pats :) Jei turite klausimų dėl apsaugos, rašykite į klausimų skiltį.

 

Brolį Andrių kalbino brolis Andrius –  JS Viešųjų ryšių draugovės draugininkas

 

Apsilankyk!

www.js2013.lt

www.facebook.com/LTskautuJubiliejine