Pilietiškumas, šiek tiek skautiškos politikos, rinkimai, miškas ir kitame krante žolė žalesnė

Jorė A. | 2012-10-01

 

Tarybos konferencijoje prieš kurį laiką turėjome diskusiją, ar eiti pas Zuoką į jo susitikimą su jaunimu. Nenuėjome, nes prieš rinkimus tapti reklaminės kampanijos dalimi kažkaip nėra mūsų prioritetu.

Prieš kelis metus, kai dar buvau Pirmijos Ryšių su visuomene (dabar – komunikacijos) skyriaus vedėja, pykausi su Lietuvos Žaliųjų Partijos steigėjais. Jie niekaip nesuprato, kodėl mintis skautus ar pačią LS pakviesti tapti partijos steigėjais man neatrodo gera. Sakė, tai apie ką tas jūsų pilietiškumas? Apie vaikų ir jaunimo ugdymą – man taip tada atrodė ir dabar panašiai mąstau.

Kai buvom šešiolikos, mus visus tuometinius Kernavės tunto pricus (gal ir Skaisčio) įtraukė į akciją „Man ne dzin“. Buvo labai smagu – dalinom žmonėms ženkliukus, atvirutes, lankstinukus ragindami dalyvauti rinkimuose. Mūsų šūkis buvo „Ar tau dzin? Man ne dzin!“, o už puikų pasirodymą dar ir vakarą boulinge gavom.

Yra sakančių, kad skautavimas vyksta miške, o visokie suvažiavimai, kiti marmalai yra nesąmonės ir laiko švaistymas. Man mokyklinių laikų atstovavimo patirtys, skautiški suvažiavimai, Pirmijos ir Tarybos virtuvių pamatymai, galimybė atstovaut LS‘ą Lijot‘uose ir kitokiuose reikaluose buvo geriausios pilietiškumo pamokos parodžiusios, kiek gali lemti vieno žmogaus balsas, nuomonės išsakymas ir šiaip, tiesiog – neabejingumas.

***

Sunku pasiginčyti, su sakančiais, kad šiuo metu skautija yra lengvai pasitraukusi iš viešojo gyvenimo.

Kai kuriuose kraštuose po truputį bruzda mūsų atstovai regioniniuose apskrituosiuose jaunimo staluose, bet esminiuose kraštuose – Vilniuje, Kaune reikalai šiek tiek strigę. O juk net žmogaus turėjimas valdyboje dar negarantuoja, kad kraštui tikrai iš to bus kažkokia nauda ir atvirkščiai – kad kraštas turės indėlį į jaunimo situacijos regione gerėjimą. Bet čia paprasčiausias klausimas ir ties juo šiais metais visai sekasi dirbti (žr. sąskrydyje buvusios atstovavimo dg rezultatus).

Lijot‘e turime prezidentę ir kelis biuro žmones. Bet jie, kaip ir derėtų, dirba Lijot‘o, ne skautijos labui. Šiais metais kaip niekad bendrame vaizde esame išblukę. Nieko nebeturime valdyboje ir revizijos komisijoje, tad nėra vidinių resursų, kurie nuolat sektų pulsą ir duotų signalus, kada kur suaktyvėti. Nelabai yra ir turinčių ambicijų artimiausiu metu įsilieti į šitus Lijot‘o valdymo organus. Automatiškai, pats dalyvavimas tampa mandagiu nepersistengimu. Akivaizdu, kad negerai ir prarandam ilgai užsidirbinėtas pozicijas,  bet žmonių, kuriems būtų nuoširdžiai įdomu ir aktualu įsijungti į žaidimą – kol kas nesimato.

Baltic Jam‘o metai buvo mūsų pastarojo laikotarpio pasiekimų viršūnė. Tuo metu buvome įėję į labai neblogą kontaktą su D. Grybauskaite ir jos komanda. Tuomet karšta tema buvo savanorystė, tad būdavo nemažai susitikimų su jaunimo organizacijų atstovais, o sutapus savanorystės dienai ir Baltic Jam‘ui Prezidentė aplankė stovyklą ir turėjo labai smagų pokalbį su vadovais. Po to dar buvo FOSE (tokio skautų draugų fondo) ir LS atstovų susitikimas su V. Adamkumi, gal pamenat – dovanojom jam vyčio lazdą. Vėliau Adamkus dar šiek tiek buvo judinamas skautų žemės reikalais, bet paskutiniu metu ir šitas nurimo. Grubiai skaičiuojant, per paskutinius du metus nelabai turim ryškesnių įvykių.

Prieš minties tęsinį šoktelsiu ten, kur visgi juda reikalas – skautija vis stipriau mezga ryšius su ROTARY klubais. Ten bendradarbiavimas tampa vis apčiuopiamesniu ir matosi kažkokios perspektyvos.

***

Skeptikams, manantiems, kad jokios čia problemos ir stovyklaut miške tai netrukdo, turbūt vienintelis kontrargumentas yra pinigai. Jie iš dangaus nekrenta, jei norim, kad jaunimo ir ypač skautų finansavimas kam nors būtų prioritetu, ant to reikia dirbti.

Kiti „kodėl reikia“ yra apie bendrą palankios aplinkos judėjimo plėtrai kūrimą, valstybės teisinės bazės atitikimą skautų poreikiams (kad tauteko galvoms nereikėtų didžiosios dalies laiko skirti galvų sukimui ką daryti su visais tais įstatymais ir taisyklėmis, o kasdienės stovyklos būtų bent kiek legalios), savanorystės sąlygų gerinimui, neformalaus ugdymo skatinimui (ir skautų vietos tenai užtikrinimui), gal net skautuose įgijamos patirties ir išmokstamų dalykų pripažinimui valstybės mastu. Aktualių temų išlenda nuolat, bet kad atėjus laikui tave kas nors išgirstų, reikia nuoseklaus ir sistemingo darbo.

***

Vis pasiginčiju su savimi, ar čia Taryba blogai dirba, ar dar kas nors. Visi savo darbus stengiamės nudirbti, per galvas verčiamės – net nebūtų protinga bandyt dar daugiau apžioti. Iš kitos pusės dar šiek tiek, ir mūsų niekas nebepažins, reikalų turėti irgi turbūt nenorės.

Atidarau temą diskusijai, nes labai įdomios jūsų mintys, požiūriai ir idėjos.

Artėja nauji kalendoriniai metai, nauji veiklos planai, tuo pačiu ir suvažiavimas su rokiruotėmis tarybos, gal pirmijos sudėtyse. Norėčiau, kad iki to laiko atsirastų nebūtinai naujų, bet norinčių dirbti su mano aukščiau vardintomis temomis žmonių. Per paskutinius kelis metus susitvarkėme struktūrą – dabar atstovavimo reikalams galime turėti laisvai samdomų savanorių „pool‘ą“, kurie vežtų darbus ir savo darbščiomis galvomis bei rankomis padarytų daugiau, nei sekasi dabar.

Jei čia per sunki tema, užteks, kad perskaitytumėte ir užsifiksuotumėte, kad vyksta tokie reikalai. Bet gal turite pakaupę minčių diskusijai, o dar geriau, parako realiems darbams?

***

Dar į pirmadienio temą:

1.       Mėnesio skaute sveikinu tapus Gabiją Kubiliūtę, tadam. Jos puikų straipsnį galima skaityti paspaudus nuorodą.

2.       Mėnesio iššūkio laimėtojus šiuo metu renka komisija, rezultatai bus eigoje

3.       Naujas mėnesio iššūkis: parašyti / nufilmuoti ar dar kaip, naujieną apie tai, kaip atrodo demokratija skautuose.

4.       Ir nepamirškit, kad spalio 14 einam balsuot ir išreikšt savo nuomonių. Jei neturit balso teisės, paskatinkit aplinkinius būti atsakingais ir ne drum drum drumbacele biuleteniuose daryti. Jei balso teisę turite, vis tiek paskatinkit aplinkinius ir patys nedarykit drum drum drumbacelės. Svarbiausia – nebūkit abejingais!

Atsiprašau visų, rytą pradėjusių be šių naujienų ir pajutusių dėl to nepatogumų, bet ir labai miela, kad pasigendat, stengsiuos nepasilikt pirmadieniui rašymo.

s. Jorė

Jorė A. | 2012-10-01