Europinės skautatinklio naujienos Stokholmas-Norrtälje-Talinas-Vilnius (09-24)

Jorė A. | 2012-09-24

 

Labas,

Ką tik išsiskyriau su bičiuliais sutiktais savanoriaujant Kanderštege (tiksliau – ten esančiame skautų centre). Turėjom tik vieną savaitgalį, todėl po beveik pusantrų metų nesimatymo pokalbių temos liejosi kaip iš gausybės rago. Karts nuo karto vis grįždavom prie skautiškų temų, tarp kurių buvo itin įdomių pastebėjimų.

Martine pasidalino liūdesiu, kad Olandijoje skautai modernėja, jos nuomone, ne į gerąją pusę. Atsisako uniformų (man atrodo, pasirinko paprastus marškinėlius), specialybių ženkliukus padarė pagal vaikų piešinius ir dėl to jie atrodo negražiai. Šiek tiek pasiginčijom, ar tai tikrai blogai.

Švedai dar prieš kelis metus pasidarė uniforminius marškinėlius, kurie yra vieningi visoms šalies skautiškoms organizacijoms. Ir gražu, ir patogu. Tiesa, švedai šiaip žengia keliais žingsniais pirmesni. Pirmieji pradėjo vienyti savo skautiškas organizacijas ir jau beveik visiškai vieningai darė pasaulinę Jamboree (šioje vietoje danas Anders nesusilaikė be krizenimo, kad 30% štabo sudarė danai). Paskutinis švedų žingsnis – viešai pasisakyti už homoseksualus savo organizacijoje.

Kol Europoje aiški liberali kryptis, Amerikoje iki to dar toli ir progreso, tiesą sakant, nelabai matyti. Po Boys Scouts of America pasisakymų prieš tuos pačius homoseksualus, Intel ir Apple nusprendė atsiimti didžiules dotacijas, skiriamas šiai organizacijai.

Viskas turbūt prasideda nuo to, kad BSA vienetus galima prilyginti frančizei – juos, pvz., galima steigti prie kiekvienos bažnyčios. Tokiu būdu per 30 proc. Narystės ateina iš labai konservatyvių bendruomenių. Tai didelį svorį turinti įtakos grupė, natūraliai spaudžianti visą organizaciją rinktis jiems reikalingus sprendimus. Antra situacijos dalis – BSA yra viena turtingiausių WOSM‘o narių turinti tikrai gerai išvystytą finansavimą. Vėl prieiname prie įtakos: jie į WOSM biudžetą įdeda tokius didelius įnašus, kad nelabai yra galimybių paveikti jų elgseną ar požiūrį. Taigi, kol bendra judėjimo pozicija yra atvirumas visiems nepaisant lyties, rasės, tautybės, seksualinės orientacijos, akių spalvos ar kitų skirtumų, Amerikoje taip nėra. Intel reakcija http://www.insidermonkey.com/blog/intel-corporation-intc-cites-gay-ban-to-de-fund-boy-scouts-19825/#more-19825http://www.insidermonkey.com/blog/intel-corporation-intc-cites-gay-ban-to-de-fund-boy-scouts-19825/#more-19825 rodo, kad yra galimybių kitais būdais paskatint diskriminacijos atsisakymą.

Kažkurioje vietoje Andersas, kuris vis stebina savo plevėsiškumo ir skautiškumo deriniu, pakeitė temą. Sako ei, bet mes, skautai, juk tuo ir skiriamės nuo futbolo, šaškių ir kitų būrelių: mes savo užsiėmimus grindžiame vertybėmis. Vadovai irgi dirba ne bet kaip, bet savo lyderystę grįsdami vertybėmis. Vadinasi, viskas itin aišku – arba veiksmai sutampa su vertybėmis, arba ne ir tada reikėtų jų atsisakyti.

Nebeprisimenu, kokiame kontekste pagavau dar vieną šveicaro Colin mintį, kurios Lietuvoje niekada nesu girdėjusi. Gal prie tų pačių gėjų, amerikonų ir bažnyčių jis paminėjo, kad Šveicarijoje irgi yra labai konservatyvi krikščioniška skautų organizacija. „Jie net nėra skautai – juk nepriklauso WOSM‘ui, tik laiko save ale skautais. Nesuprantu, kodėl jie neprisijungia prie oficialios organizacijos“. Mane toks nuoširdus tikėjimas „tikri skautai čia, galbūt tenai apsimeteliai, bet tikri skautai čia“ labai maloniai nustebino. Juk Tarybos posėdžiuos vis išnaujo sukam galvas, kaip remiantis priklausymu WOSM ir kitais LS narystės privalumais skatinti LS nario mokesčio mokėjimą. Va, gyvenime toliau draugovės pareigų neturėjusiam ir į subtilybes nesigilinančiam šveicarui viskas aišku. Nepriklausai WOSM – tu neskautas. Ką bekalbėt apie narystės mokesčio susimokėjimą savo organizacijai. Aišku, galima vystyti temą, kas žmogų daro skautu, bet nelendant į filosofijas, Colino požiūris man labai patiko.

Dar viena tema, kuri vis grįždavo į pokalbius ir kuria noriu pasidalinti yra tarptautinis skautavimas. Jau tai, kad buvome susirinkę septyni skautai iš šešių šalių suteikė mums neoficialų tarptautinio renginio statusą J Anders‘o mergina pradėjo savanoriauti WAGGGS skautų centre Indijos šiaurėje. Sako, ten visai kita specifika nei Europiniuose centruose, pagrindinis darbas yra socialinis bendraujant su vietos gyventojais. Prisiminėme Šveicarijos analogą, WAGGS „Our Chalet“ centrą. Ten savanoriauja ir lankosi didele dalimi vien sesės ir daugelis wosm‘inių skautų sykį apsilankę amžiams lieka dėkingi, kad priklauso mišriai organizacijai. Bendra nuomonė yra tokia: sesės be abejonės gerai, bet kai jų daug vienoje vietoje ir jos ilgą laiką bendrauja tik tarpusavyje, pasidaro nekažką J

Perėjom prie artėjančių tarptautinių renginių. World Moot‘as Kanadoje labai brangu, bet į Japoniją 2015 galima planuotis kelionę. Cissi sakė, kad Švedijoj nebeliko vietų į kontingento lyderius, kurie važiuoja nemokamai. Vėl buvo labai įdomi šveicarų reakcija. Colinas nuliūdo, kad jam turbūt jokių šansų praeiti atranką į kontingento lyderius, nes jis neturi patirties kantone (toks regioninis Šveicarijos vienetas) ir linktelėjo Christianui, kad va jis galėtų  bandyt – jis yra turėjęs pareigų regione (ale krašto vadijoje).

Gal čia paskutinė tema priėjo. Janni, suomė, būdama 22, gal 23, nebegali būti vieneto vadove, nes yra per sena. Gali eiti tik į rimtesnes pareigas nacionaliniame lygmenyje, bet ten jau visi labai seni. Martine, kai paminėjau lietuvišką vyr. skautavimą, prisipažino pavydinti, nes jau nebegali būti rovere, nors norėtų. Šiaip ji gražus pavyzdys, nes mokydamasi Mastrichte kiekvieną savaitę grįžinėdavo berods į Roterdamą pas savo oro skautų draugovę. Tik paskutiniu metu šiek tiek atitrūko. Turbūt iš mūsų geriausiai varo Andersas. Pabuvęs Danijos karalienės garbės sargybiniu nusprendė tęsti savo karjerą kariuomenėje, valdo skrydžius ir kitamet skris į misiją Afganistane, bet visą savo laisvą laiką skiria skautavimui. Buvo jamboree Švedijoje komunikacijos orgkomandoje, šią vasarą atidirbo milžiniškoje Danijos jamborkėje, vadovauja savo roverių vienetui (sako, sunkiai sekasi būti rimtu, bet labai stengiasi), rimtai įlindęs į „Messengers of Peace“ programą ir per paskutinius metus su ja buvo Saudo Arabijoj, Singapūre, kažkur iš tų visų renginių gyveno vienam viešbuty su Švedijos karaliumi Karlu Gustavu kažkelintu ir net pusryčiavo su juo vienoje patalpoje.

Mane Andersas beveik įkalbėjo planuotis dalyvavimą Values based leadership mokymuose (tuose, apie kuriuos neseniai skautatinkly buvo info) ir prisijungė prie liepiančių eit į Gilvelio kursus. Dabartinė daniška sistema man tikrai patiko, gal ir reikia pasiplanuoti kada nors po tauteko.

Tikiuosi, kad jums šios europinių aktualijų naujienos buvo įdomios, o gal net truputį užsinorėjot į kokį, jei ne tarptautinį, tai bent nacionalinį skautišką renginį J Juk smagu ta skautiška specifika, kad galima matytis kartą metuose ir vis tiek atrodo, kad buvot susitikę maždaug praėjusią savaitę.

Įdomios savaitės,

s. Jorė

Jorė A. | 2012-09-24