Tradicijos: ar teisingu keliu einame?

Gabija Kubiliūtė | 2012-09-19

Daug mąsčiusi ir stebėjusi supratau, kad pagaliau esu pasiruošusi kalbėti šia tema. Kaip žinome, tradicijos mūsų skautavime yra viena iš didžiausių vertybių, sudarančių, būtų galima sakyti, lietuviško skautavimo pagrindą. Tradicijomis laikau rikiuotes ( vėliavos kėlimą, žygiavimą, raportus, uniformų dėvėjimą), visų amžių grupių kandidatavimą, kaklaraiščio dėvėjimo taisykles ir svarbą ir net Vyčio lazdą. Tačiau ar šie dalykai netrugdo mums, skautams, siekti savąja misija?

Skautų misija - padėti jauniems žmonėms tapti aktyviais, pilnaverčiais visuomenės nariais. Mokymas yra paremtas žaidimų, užsiemimų, vyresnių pagalba jaunesniems, demokratijos sistema. Kad ji veiktų, mūsų antroji užduotis yra aprėbti kaip galima daugiau jaunimo, kad jis gautų šią puikią galimybę tobulėti ir taip augtų. Skautu tapti turi būti lengva, nes kiekvienas, norintis tobulėti yra mūsų organizacijos variklis. Skautų misija, kaip ir kiekviena rimta misija turi savo strategiją, o šios strategijos prioritetas ir yra jaunimo įtraukimas. Organizacija pasaulyje labai dažnai susiduria su problema, kaip skautų tapatinimas su armija. Tam didelę įtaką turi uniformos, rikiuotės - patyrimo laipsnių tradicija. Todėl daugybė užsienio skautų, pvz. UK skautai skatina jų atsisakyti, nes mintis apie armija dažnai atbaido apie skautus nežinančią visuomenę. Taip pat jokia šalis pasaulyje neturi kaklaraiščio tradicijų - kaklaraištis suteikiamas asmeniui, kuris atvyko į skautų stovyklą, kaip renginio dalyviui - kad būtu galima atskirti amžiaus grupes bei padėtį ( vadovas, savanoris ir t.t.). Ne kaklaraiščiu, uniforma ar rikiuote skautas save demonstruoja, o darbais bei elgesiu.

Mary Scriven, Airijos tarybos - kurios tikslas yra užtikrinti teisingą skautų misijos plėtojimą - narė, Jaunųjų atstovų žiniasklaidai mokymuose Belgijoje, man paklausus, kodėl kai pildėte stende skautiškų vertybių sarašą neįrašėte tradicijų, atsakė: ,, scouting is not about tradition''  ( ,,skautavimas nėra paremtas tradicijosmis'') . Pastebėjusi mano nuostabą paaiškino, kad norėdami didinti arba išlaikyti savo narių skaičių skautai turi būti prisitaikantys, ,,lankstūs'', atsižvelgiantys į šiuolaikinę visuomenę ir jos interesus, lengvai prieinami visiems žmonėms, kuriuos skatina jų gera valia. Taip pat skautuose asmuo neturi jausti spaudimo ir tuo labiau prievartos - žmogus yra lavinamas kito pavyzdžiu ir niekada įsakymu, liepimu. Taigi, nuomonė, kad ,, taip reikia daryti, nes tokios tradicijos'', mano manymu, išties prieštarauja skautų misijai.

Po ilgo informacijos dėliojimosi į vietas, padariau išvadą, kad tradicijų poveikis dažnai labi priklauso nuo šalies kultūros, istorijos, politikos ir visuomenės požiūrio į jas. Lietuva - unikali šalis išlaikiusi būtent jai būdingus bruožus, turėjusi sudėtingą praeitį, todėl tradicijos mums visuomet buvo ir yra labai svarbios. Taigi, klaidinga būtų teigti, kad visos tradicijos LS netinka, ,,neveikia'', nes nesame šalis, kurios visuomenė būtų labai mišri kitataučiais, emigrantais, rasiniais skirtumais. Tačiau pasauliui vis sparčiau žengiant globalizacijos link, manau yra naudinga susimąstyti, kaip turėtume elgtis ateityje, kad mūsų kelias misijos link būtų tikslesnis ir efektyvesnis.

Kviečiu diskutuoti ir pasidalinti savo nuomone, man tai labai įdomu! :)

Kandidatė į vyr. Sk. Gabija Kubiliūtė

                              

 

 

 

Gabija Kubiliūtė | 2012-09-19