Interviu su broliu Andriumi Mika

Laima D. | 2012-09-12

 

Andrius Mika - šviežiai iškeptas paskautininkas, skautas vytis, vienas iš stiprių vadovų, ant kurių pečių laikosi Lietuvos oro skautai ir galiausiai Jubiliejinės stovyklos štabo narys... Skautiškų "titulų" sąrašą galima tęsti ir tęsti, bet visada mieliausiai skamba tiesiog brolis Andrius, kuris skautaudamas jau beveik pusę savo gyvenimo yra aktyvus ir pilnas geros skautiškos dvasios. Ką jis veikė 2003 metų Tautinėje stovykloje, kaip jautėsi atvažiavęs į Vilnių studijuoti ir kodėl valgo vieną ledų porciją vietoj dviejų?

Pats sudėtingiausias klausimas : papasakok apie save

Esu skautas vytis Andrius Mika. Apie tai kaip prisijungiau prie skautų papasakosiu vėliau, o dabar apie save. Man 26-eri metai, jau tris metus tarnauju Karinėse oro pajėgose Viešųjų ryšių karininku. Esu baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Be skautavimo laisvalaikiu užsiimu aviacija, stengiuosi kuo dažniau nuvažiuoti į savo gimtųjų Telšių aerodromą, pagrindinė veikla ten sklandymas, tačiau po truputį pradedu įsitraukti į aviamodelizmą, skraidau mažais sraigtasparniais, o nuo šių metų jau ir propeleriniu lėktuvėliu. Kaip jau minėjau prieš tai esu kilęs iš labai gražaus nedidelio miesto Telšių, sutapimas, arba ne, bet Jubiliejinė stovykla „Gėrio pėdomis“ 2013 metais taip pat bus Telšiuose, todėl man labai smagu, kad Telšiai pamatys tokį didelį būrį skautų.

Kiek laiko skautauji, gal pameni, kaip pats prisijungei prie judėjimo?

Į skautus atėjau 1999 m., o pirmą – skauto įžodį daviau 2000-aisiais. Viską suskaičiavus gaunasi, kad skautas esu 12 metų, o tai beveik pusė mano gyvenimo. Iki šiol esu davęs 4 įžodžius. 2005 metais išvažiavus mokytis į Vilnių, pradžioje neturėjau kur eiti, informacijos buvo mažai (ne taip kaip šiais laikais), bet ieškojau kaip galėjau ir 2006 metais prisijungiau prie Oro skautų Antano Arbačiausko draugovės, Vilniuje. Žinau, kad daug skautatinklio bendruomenės narių šiemet pakeitė, arba artimiausiu metu pakeis savo gyvenamąją vietą, todėl norėčiau padrasinti juos naujame mieste susirasti skautus ir prisijungti prie jų, Jūs esate laukiami, kalbu iš patirties.

Skautauji jau seniai. Sakyk, kas šiuo metu labiausiai motyvuoja būti skautu? Jei paprastesniais žodžiais – kodėl esi čia?

Prieš dvylika (trylika) metų, kai atėjau į skautus, suradau čia daug nuostabių žmonių, mane priėmė į šeimą kaip lygų su lygiais, nesvarbu, kad turėjau mažiau patirties, nesvarbu, kad buvau naujas žmogus. Jaučiu pareigą atsilyginti tuo pačiu. Labiausiai toliau skautauti motyvuoja tai, kad žmonės būdami skautais jaučiasi gerai, kai matai kai vaikai, kurie buvo vilkais, ateina kandidatuoti į tavo vyčių būrelį. Kaip po stovyklos matai liūdesį žmonių akyse, nes reikia išvažiuoti ir išsiskirti. Kai atvažiuoji į renginį ir pamatai kiek daug nuoširdžių draugų turi ir nesvarbu, kad kai kuriuos matai pirmą kartą! Juos drąsiai gali vadinti broliais ir sesėmis! Tai didžiausi motyvatoriai kokie tik gali būti!

Papasakok įsimintiniausią savo skautišką nuotykį / įvykį?

Vieno nuotykio skautiškame gyvenime išskirti neįmanoma, jie tęsiasi vienas po kito. Prasideda kai prisijungi prie organizacijos, tada duodi įžodį, stovyklos, mokymai, žygiai, užsitarnauji laipsnį, kitą laipsnį, jei nepatingi, duodi kitą įžodį, dar kitą, pradedi ne tik pats mokytis bet ir mokyti kitus, organizuoti stovyklas kitiems, kandidatuoji, vėl mokaisi, vėl organizuoji, žygiuoji, mokaisi, mokai, stovyklauji... Ir taip be perstojo ir nesvarbu kiek tau metų, pastovus judesys, visą laiką, tai yra nuotykis, didžiausias gyvenimo nuotykis – SKAUTAI!

Keliose Jubiliejinėse – Tautinėse stovyklose esi dalyvavęs? Kuri labiausiai įsiminė?

Iki šiol esu dalyvavęs dvejose stovyklose. 2003 m. „Skilties dvasia“ Plateliuose ir 2008 m. „Legenda tęsiasi“ Duburio ežero saloje, Zarasų raj. Negalėčiau pasakyti, kuri iš stovyklų labiau patiko, tikriausiai to neįmanoma pasakyti, nes abiejų patirtys labai skirtingos. Pirmojoje buvau patyręs skautas. Buvo tiesiog smagu skautauti, susitikti šimtus paauglių iš visos Lietuvos, kartu eiti į žygius, dalyvauti įvairiose veiklose, bet svarbiausia bendrauti, o stovyklai baigiantis žinojau, kad šito daugiau nebebus, jokia krašto stovykla (savo krašto, ar kito) neatstos tautinės – jubiliejinės stovyklos dvasios. Niekur nebus tiek jaunų žmonių iš tiek skirtingų kraštų, su savo patirtimis, įgūdžiais, todėl visus „patyriakus“ galvojančius važiuoti į Jubiliejinę, ar ne norėčiau paskatinti rinktis atsakymą taip, nes po 5 metų viskas bus kitaip ir Jūs nebūsite spėję patirti savo patyrusių skautų nuotykio... Na o Zarasų „tautiake“ jau buvau vytis ir dar oro skautas. Pirmą karta Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tautinėje oro skautai dalyvavo turėdami savo atskirą pastovyklę. Tai buvo tikrai nepakartojama. Buvo daug darbo, nes jau reikėjo ne dalyvauti programoje, o daryti ją, būdavo dienų (ne viena iš eilės) kai per dieną nespėdavau net iki ežero nueiti per darbus, bet buvo gera žinoti, kad tavo darbas neina veltui. O dar koks jausmas žygiuoti 60 vyčių rikiuotėje! Tai manau buvo pirmas kartas kai tiek brolių vyčių susirinko vienoje vietoje. Neužmiršatama patirtis, tikiuosi kai būsiu senas ir žilas, galėsiu apie tai papasakoti savo anūkams, vilkams prieš važiuojant į ateities Jubiliejinę stovyklą! Nauja stovykla, nauji nepamirštami nuotykiai. Kiekviena tautinė ar jubiliejinė stovykla yra tikras skautiškas penkmečio nuotykis, kito tokio nebūna artimiausius penkis metus.

Stovykloje būsi atsakingas už Ryšius su visuomene, gal gali papasakoti daugiau, apie tai, ką konkrečiai veiks (ar jau veikia) tavo draugovė?

Tikrai taip, JS Viešųjų ryšių draugovė yra mano žinioje. Šiuo metu draugovė rūpinasi informacijos apie organizatorių štabo nuveiktus darbus viešinimu, šią informaciją galite rasti jubiliejinės puslapyje www.js2013.lt, arba Facebook puslapyje www.facebook.com/LTskautuJubiliejine. Taip pat mano draugovė rūpinasi užsieniečių pritraukimu į stovyklą. Užsieniečius gali pasikviesti kiekvienas vienetas atskirai, tačiau prieš tai reiktų susiderinti su Užsienio reikalų skiltimi (Vaiva Juškevičiūte). O stovykloje, Viešųjų ryšių draugovė bus atsakinga, už fotografavimą ir filmavimą (kas vakarą planuojamos stovyklinės žinios), taip pat bus leidžiamas stovyklos laikraštukas. Taip pat atsakinga, už informacijos viešinimą ir stovyklos metu, bendravimą su žurnalistais, svečiais, rėmėjais.

Kaip tau pačiam sekasi vadovauti draugovei? Kur labiausiai trūksta pagalbos? Kokie didžiausi iššūkiai?

Kol kas viskas atrodo pakankamai sklandžiai. Žinoma viešieji ryšiai yra labai plati sritis, kaip ir galima matyti iš draugovės sudėties, tai ir užsienio reikalai ir filmavimas ir fotografavimas ir internetinio puslapio administravimas, laikraščio redakcija, todėl visoms sritims reikia specialistų, žmonių, kurie supranta ką daro. Kol kas trūksta žmogaus, kuris galėtų filmuoti ir suburti savo mini komandėlę, kuri galėtų ruošti smagius, skautiškus reportažus iš stovyklos gyvenimo. Taip pat žmonės, kurie užsiima fotografija yra laukiami. Dėl žurnalistų, norinčių prisidėti prie laikraštuko redakcijos tai galėtum ir tu, Laima pasakyti, kaip laikraščio vyr. redaktorė, tačiau labiausiai trūksta žmonių, kurie galėtų rašyti pranešimus skautiškai bendruomenei apie Jubiliejinę, arba informavimo specialistų, todėl jei manote, kad galėtumėte prisijungti prie Viešųjų ryšių draugovės, mielai lauksiu Jūsų laiškų andrius.mika@gmail.com, o visų stovyklos štabo narių kontaktus galite rasti Jubiliejinės stovyklos puslapyje, beje jei turite draugų užsienieęių, puslapio adresą praneškite ir jiem, jis veikia ir anglų kalba.

Panašu, kad kiekvienas skautas turėtų bent kartą sudalyvauti Jubiliejinėje – Tautinėje stovykloje. Ar pritartum šiam teiginiui? Kaip manai, kodėl?

Visu 100 % pritarčiau tavo teiginiui. Pasakysiu kodėl, jei nesudalyvausi Jubiliejinėje, artimiausius metus praktiškai neturėsi apie ką kalbėti su draugais skautais. Kitų metų Jubiliejinė yra proga pirmą kartą susipažinti su skautais ne tik iš Lietuvos skautijos, bet ir beveik su visų Lietuvoje veikiančių skautiškų oganizacijų skautais. Tai paskutinė proga patirti tokio dydžio skautišką nuotykį su savo bendraamžiais per artimiausius penkerius metus, o kur dar džiaugsmas matyti keletos tūkstančių skautų rikiuotę vienoje vietoje, susirasti draugų iš visos Lietuvos ir bendrauti su jai dar 100 metų. O be to jei nenuvažiuosi į Jubiliejinę, tai kaip manai, kaip tau seksis organizuoti sekančias? Juk kiekvieną stovyklą organizuoja skautai, o jos organizavimas yra garbinga pareiga, o skautas juk garbingas žmogus! Vienu žodžiu, jei esi buvęs „tautiake“ manau tikrai nori atvažiuoti į kitą, nes žinai ką tai reiškia, jei nesi tada tu privalai tą padaryti, kad žinotum ką tai reiškia!

Kaip paaiškintum priesaką „skautas taupus“?

Jei turi progą suvalgyi dvi porcijas ledų per dieną, tai suvalgyk vieną, o likusius pinigus dėk į taupyklę, tokiu atveju ryt galėsi suvalgyti tris porcijas, arba sutaupyti dar vienai. Dar prie taupumo, manau, kad tvarkingumas ir taupumas yra labai susiję, jei po stovyklos susitvarkysi savo daiktus, gerai išvėdinsi palapinę ir miegmaišį, sutvakysi įrankius ar kitus padargus, dažnai valysi batus, tai visi daiktai tarnaus žymiai ilgiau ir jų nereikės pirkti iš naujo, o pinigėlius, kuriuos sutaupysi nepirkdamas naujų daiktų, galėsi atidėti, tai irgi jaučiu taupumas.

Ar turėtum kokių patarimų, kaip skautai galėtų sutaupyti arba pigiau nuvažiuoti į Jubiliejinę stovyklą?

Suaugusiems skautams, vienas patarimas, kadangi stovykla kainuoja 300 lt., susirasti štabo draugovę, kuioje norėtų pasidarbuoti ir stovykla kainuos tik 150 lt, kas reiškia už tai, kad būsi maitinamas sočiu, sveiku ir dar skaniu maistu beveik 9 dienas. Jauniesiems skautukams siūlyčiau dalyvauti projektuose, kuriuos manau greitai pradės visos Lietuvos vyresniųjų skautų būreliai ir užsidirbti kelialapį į stovyklą. Taip pat yra labai daug būdų kaip užsidirbti pinigėlių, vienas iš paprasčiausių rinki uogas ir vaisius ir po to parduoti supirkimo punkte. Arba atlikti gerąjį darbelį savo mieste ir surinkti plastiko butelius iš paežerės, paupio, parko ir taip pat parduoti plastmasės supirktuvėse, žinau, kad dabar labai populiarėja tokios supirktuvės, jas nesunku rasti ypač didžiuosiuose miestuose. Būsų yra begalės reikia tik būti tikru skautu nepatingėti, pasukti galvą ir kelialapis į stovyklą bus rankoje! Beje pirmi trys užsiregistravę tikrai sulauks mielos staigmenėlės!

 

Ačiū už pokalbį!

Sesė Laima

 

 

Laima D. | 2012-09-12