Vadovas – vyresnysis brolis ar egzaminatorius?

Pavel M. | 2012-10-02

Dažnai skautiškoje literatūroje galima sutikti tokį reiškinį kaip „egzaminas“. Tuo remiantis yra naudojama tokia sistema: patyrimo laipsnis, reikalavimai, egzaminas, parašai, patvirtinantys išlaikymą (skauto patyrimo laipsnio lapuose). Ir dažniausiai vadovas tiesiog „pakiša“ skautams patyrimo laipsnio reikalavimus ir palinki „jūs turite tai išlaikyti“. Ar neatrodo, kad tai atkartoja mokyklos sistemą?

Lavinimo procesas neturi būti įkyrus ir nuobodus, ir ypač, kai tai yra neformalaus ugdymo procesas. Tokiu atveju susiduriame su dviem reiškiniais:

a) turi būti išlaikytas principas „nežinau, kaip aš tai išmokau, bet veikdamas ir žaisdamas, aš tapau šios srities ekspertu“;
b) vaikai turi gerai įvertinti savo žinias ir patirtį.

Todėl patyrimo laipsnių reikalavimas su skiltimi „parašas, kad išlaikyta“ kišimas skautams po nosimi ir egzaminai turi būti pakeisti į žinių patvirtinimą. Kaip tai padaryti priklauso nuo vadovo ir draugovės štabo fantazijos, pvz., per skautoramą ar patyriminį žygį su reikalavimais ir t.t. Ir per asmens kortelių pildymą – kaip vadovas pildo savo draugoves skilčių narių korteles, taip ir kiekvienos skilties sekretorius pildo skilties knygoje kiekvieno skauto pažangumo lapą pagal žinių patvirtinimo rezultatus. Tuomet, kai tam tikras sueigų ciklas baigsis žinių patvirtinimu, tada patyrimo laipsnių išėjimas bus suderintas su skilties veikla ir skautai žinos, ką jau yra pasiekę ir, ko jiems dar trūksta (reikalavimai nurodyti skilties knygoje). Aiškiai matomas žinių įvertinimo procesas, o ir to proceso rezultatas, yra svarbus visoms amžiaus grupėms, o ypač jaunesniesiems skautams.

Todėl siūlau keisti ir terminologiją: egzaminas -> žinių patvirtinimas; išlaikęs -> žinias įtvirtinęs.

Gilv. Pavel M.

Pavel M. | 2012-10-02