Vieno bato istorija, I dalis

Jorė A. | 2012-07-31

Apie tą vasarą dar daugybę metų buvo pasakojama iš kartos į kartą… Miestų aikštėse, pamiškėse, bažnyčiose sutikti žmonės it kokį slaptažodį ištardavo kelis žodžius ir iškart iš eilinio nepažįstamojo tapdavo tais, su kuriais norėtum kalbėtis visą vakarą.

Daugelis tą 1933-iųjų metų vasarą Palangoje sutikusiųjų Įkūrėją, tada buvo dar labai maži. Tiek jie ir teprisimena, sako: „toks su ilgom kojinėmis, šortais ir didele skrybėle buvo…“. Bet praėjo jau beveik aštuoniasdešimt metų, o jie vis dar prisimena. Jei kada esi sutikęs tokį žmogų, ir tu turėjai išsižiojęs klausytis tų prisiminimų nuotrupų.

Sykį, bekeliaudama po Lietuvą, sutikau brolį, apie kurį buvau girdėjus tik iš pasakojimų. Žinojau, kad jis turėtų būti labai senas – vis dėl to, tą vasarą, kai BP lankėsi Palangoje, jis buvo ką tik tapęs skautu vyčiu. Kaip ten bebūtų, tik sutikusi jį atkreipiau dėmesį į akis. Jos buvo gyvybingos it šešiolikmečio jaunuolio, bet tuo pačiu kažkas jose rodė didelę patirtį, ramybę ir išmintį. Nejučia pagalvojau, kad taip su visais broliais vyčiais būna. Gal čia dar viena jų paslaptis?

Užsigalvojau ir visai neišgirdau istorijos pradžios…

Istorija skirta Jubiliejinei stovyklai "Gėrio pėdomis" ir publikuojama jos puslapyje

Bus daugiau.

Jorė A. | 2012-07-31