LS Šiaulių krašto stovykla "Budėk"

Fausta Roznytė | 2012-07-21

 

LS Šiaulių krašto stovykla „Budėk“

„Ar dar meni kaip žygiavom arbatėlę gerdami, petys petin dainas niūniavom, ar meni vis tari...“ Būtent taip prasideda šių metų Šiaulių krašto stovyklos „Budėk“ himnas! Septynios dienos. Du žodžiai, bet reikšmė begalinė, vieniem tai dienos, kitiem išbandymų metas, o tretiem svajonės išsipildymo laikas. Nežinau kiap perteikti stovyklos emocijas, kaip jas apibūdinti, bet pasistengsiu, juk  visa tai buvo kažkas nuostabaus...

Pradžių pradžia arba liepos 14 diena. Visi ką tik atvažiavę, įsikūrę ir jau susidraugavę, pradeda judėti stovyklos labirintais. Atidarymo rikiuotė, vėliavos kėlimas ir stovyklos pristatymas pagal knygą „Geltonų plytų kelias“. Kas nepaslaptis, knygoje yra labai daug nuotykių, kuriuos patyrė Dorotė, o dabar nuotykius patyrė visi stovyklautojai. Pamenu kaip nedrąsu, o gal kaip tik smalsu buvo lįsti per labirintą, kuriame tamsu nors į akį durk ir vilkiukų riksmai sugyvino situaciją, kai stovi prie įėjimo ir galvoji „ O kas ten bus“.

Diena dienai nelygios kiekvienoje vis kažkas naujo, nepatirto ir savito, bet labai gražaus. Kad ir nuostabūs laužai, šilti pokalbiai ir netikėtumų pilnos užduotys. Taip, oras buvo lietingas, bet nėra blogo oro, yra tik bloga apranga, todėl kartais būdavo tik smagiau, juk strateginis žaidimas kai šaudėmės vandens šautuvais niekam nepakenkė, o kaip tik dar labiau suvienijo didelę šeimą. Vakaro laužas – skautui tai nėra tik laužas, tai žaidimai, šūkiai, dainos... O po to ir  vakaro malda, kai paskęsti  tyloje ir supranti, kokia didi ir galinga jėga vienija visus čia esančius žmones, kurie su laužo gesimu palinki labos nakties.

Užtenka kalbėti apie dienas, pats laikas pakalbėti apie naktis. Vargu ar gali būti kas geriau, jei ne žvaigždėtas dangus, vakaro filmas ir šalia sėdintys mylimi žmonės. Tiesa, teko miegoti ir po atviru dangumi, kai mėnulio akivaizdoje užmerki akis ir netrukus reikia keltis tam, kad apgintum vėliavą. Bet juk skautai – pramoga su tikslu ir galbūt pats budėjimo tikslas yra ne tik apsaugoti vėliavą, bet dar labiau suartėti su budinčiu žmogumi. Lietuvių patarlės sako, kad rytas už vakarą protingesnis, bet prisiminus budėjimą virtuvėje, kai skubi iš paskutinių jėgų, kad visi laiku pavalgytų ir visvien nespėji, gali suprasti, kad tai yra dar vienas tikslas, kai visi alkani žiūri į verdantį puodą, o pati nuleidi galvą ir mintyse sakai „Nagi, greičiau“.

Nerašiau apie tai kas buvo ar ko nebuvo, apie tai tik truputį užsiminiau, bet kai sukursiu stovyklos dienoraštį video formatu, būtinai pasidalinsiu. Na, o kol kas video kaip buvo siekiamas rekordas:

 

 

Geros vasaros!

 
 

Sesė Fausta


Fausta Roznytė | 2012-07-21