Dzień dobry, Grunwald!

Gabija Vyšniauskaitė | 2012-07-16

 

Liepos 4-ąją ryte, autobusas, pilnas lietuvių skautų (10 Marijampolės krašto bei keliolika Naujosios Vilnios skautų hercerų) pajudėjo iš Marijampolės. Važiavome apie 6 valandas, kol pasiekėme Mlavą. Taigi, straipsniukas apie tai, ką pamatėme Lenkijoje ir kodėl buvo verta 12 dienų ištrūkti iš namų :)

Pusė išvykos buvo žygis (Rajd Grunwaldski), pusė – stovykla (Zlot Grunwaldski). Žygio metu nakvodavome mokyklose, stovyklos metu – palapinėse.

  1. Žmonės

Lenkai daug kuo panašūs į lietuvius – juk esame kaimynai. Galbūt labiausiai stebinantis skirtumas – tai, kad tiek žygio metu, tiek stovykloje mūsų nauji draugai niekur neskubėjo. Jie eina negreitai, turi nemažai laisvo laiko. Pati programa yra laisvesnė – joje dalyvauja tie, kas nori dalyvauti.

Skautiška betvarkė

Bendravome angliškai, rusų kalbos prireikdavo retai, tačiau tai taip pat buvo privalumas :) Daugiausiai bendravimo buvo pirmoje išvykos dalyje (žygyje), nes gyvenome kartu su lenkais – per dieną eidavome 7 – 15 km, nakvodavome mokyklose, sporto salėse. Vėliau, stovykloje, sutikome mažiau naujų žmonių, nes gyvenome atskiroje pastovyklėje ir, nesuprasdami lenkiškai, negalėjome dalyvauti visoje programoje.

Pirmiausia susipažinome su Suwalkų skautais

Stovyklos programa, kaip ir žygio, buvo susijusi su istorija, konkrečiai – Žalgirio (Grunwaldo) mūšiu. Žygio metu nuolat sutikdavome vadovus, persirengusius viduramžių gyventojais ir paruošusius įvairių užduočių. Stovykloje viduramžių dvasia dar labiau sustiprėjo, nes kitoje mūšio lauko pusėje vyko viduramžių mugės ir riterių kovos, o priešpaskutinę stovyklos dieną matėme Žalgirio mūšio inscenizaciją, į kurią atvyko ir Lietuvos kariuomenės daliniai.

  1. Gyvūnai ir augalai

Nors žvėrių ir nesutikome, įspūdį paliko... boružėlių gausa. Pirmą kartą jos mus „užpuolė“ laukiant prie muziejaus, o vėliau persekiojo visą kelionę. Vėliau jas pakeitė vapsvos, kurių įgėlimą jaučiu ir dabar :(. Plaukiant baidarėmis egzotiškai atrodė ežeras, pilnas vandens lelijų, o siauros upės tankiame miške priminė džiungles, kuriose gyvena mėlyni laumžirgiai.

Boružėlės kanda

  1. Maistas

Maistas panašus, kaip ir Lietuvoje – vieną dieną stovykloje netgi gavome balandėlių J Kartais gaudavome pietus arba vakarienę, bet dažniausiai produktų turėdavome įsigyti patys už organizatorių duotus pinigus. Manau, didžiausią įspūdį mūsų grupelei paliko sausainiai su šokoladu ir čili pipirais... :)

Virtuvė

  1. Muzika

Stovykloje buvo galima jaustis kaip muzikos festivalyje – ryte (nuo 7.00) pasigirsdavo sveikinimas – „Dzień dobry, Grunwaldzki!“. Vėliau sekdavo lenkiška melodija, po to dar viena ir dar viena... Beveik visą dieną su pertraukomis klausėme tos pačios muzikos – lenkiškos ir angliškos. Po lietaus ar laisvu nuo programos metu visi mokėsi šokių, kuriuos galėjome kartoti kiekvieną stovyklos dieną.

  1. Patogumai

Lenkijoje skautai stovyklose labiau rūpinasi komfortu – atsivežė kareiviškas palapinės, gultus. Vartus statėsi iš lentų, kurias tvirtino vinimis. Mes viską darėme su virvėmis, tuo nustebindami draugus lenkus :) Galima sakyti, turėjome priimti ekskursijas – vieni ateidavo pažiūrėti stalo, surišto virvėmis, kiti pasiklausyti, kaip grojame ir dainuojame „Mano namai“. Tiesą sakant, „Mano namus“ dainavome daug kartų, lenkai netgi bandė išmokti lietuviškus žodžius. Nesvarbu, kad „šokit, šokit ugnys“ tapo „shakit shakit, ugnys“ :)

  1. Uniformos

Pagiriamasis žodis lenkams – uniformas jie tvarkosi labai atsakingai. Marškiniai visų vienodi, tačiau emblemų tvarką, kaklaraiščio spalvą ir pan. kiekvienas vienetas pasirenka pats. Pilna uniforma: kepurė su snapeliu/beretė, marškiniai, kaklaraištis, diržas, kelnės/šortai/sijonas, kojinės. Kai kuriuose vienetuose kepures reikia užsitarnauti. Kaklaraištis rodo priklausomybę vienetui, bet ne amžiaus grupei ir nesikeičia. Vadovus išskiria patyrimo ženklai.

Vakaro laužas

Beje, lenkams buvo nesuprantama, kodėl mes nuolat dėvime kaklaraiščius – jie kaklaraištį dedasi tik prie pilnos uniformos, o jūrų skautai kaklaraiščių išvis neturi. Tačiau uniformos dėvimos ne tik per rikiuotes, o ir per vakaro programą (tai jau buvo keista mums :)).

  1. Rikiuotės

Rikiuotėse nėra šūkių, komendantui raportuojama nuėjus prie jo (visų grupių vadai raportuoja vienu metu). Stovyklos atidarymo ir uždarymo rikiuotė buvo ilgesnė už mums įprastas rikiuotes, todėl išvargino.

  1. Žaidimai

Break one!

Nustebino tai, kad dauguma skautiškų žaidimų Lenkijoje labai panašūs į mūsų krašte žaidžiamus. Išmokome kelis naujus ir ne vieną kartą rodėme ritmo ir plojimų žaidimą „Break“ (kas nežino, paprašykit Marijampolės skautų, parodysim :))

---

Trumpiau tariant, buvo keista po krašto stovyklos, namie pabuvus nepilnas 2 dienas, vėl išvykti. Įspūdžiai jau pinasi – prireiks šiek tiek laiko atsigauti :) Visi esame labai dėkingi dėl galimybės išvykti į šį žygį ir stovyklą – tikimės, kad sulauksime nemažai svečių iš Lenkijos kitais metais, Telšiuose! :)

---
Nuotraukos mano ir sesės Noros

Linkėjimai,
sesė Gabija

 

Gabija Vyšniauskaitė | 2012-07-16