7th European Forum on Educational Methods

Karolina Alminaitė | 2012-06-12

Karolinos Trečiadienis 01:30

Paskutiniai pasiruošimai kelionei ir naktis iš antradienio į trečiadienį tampa bemiege.

 

02:00

Sėdžiu automobilyje, važiuoju į Vilniaus oro uostą. Galvoje kratau svarbiausių daiktų sąrašą: pasas - turiu, uniforma - turiu, fotoaparatas – turiu....

 

04:10

Vilniaus oro uostas. Skubiu žingsniu lekiu susitikti su kitomis savo kelionės draugėmis, nes jau turbūt koks pusvalandis, kaip Bitelė vis skambina ir klausia ar aš dar toli.

 

04:40

Jau keliolika minučių, kaip sėdim ir laukiam lėktuvo. Bagažas priduotas, patikrinimas praeitas

 

06:00

Kylam.

 

Su pakilimu prasidėjo mūsų istorija...

 

Karolina, Lina ir Bitelė  - mes, trys atstovės iš Lietuvos, 2012m. gegužės 30 – birželio 3 dalyvavome 7 – tajame Europos jaunimo programos forume (7th European Forum on Educational Methods), kuris vyko Rumunijoje, Siniai mieste.

 

Pagrindinis forumo tikslas buvo pasidalinti patirtimi iš savo šalies vykdomos jaunimo programos. Spręsti rūpimus klausimus apie mokymo sistemą, pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais. Renginyje dalyvavo apie 100 skautų iš visos Europos. Čia sutikome ir mums jau pažįstamą skautą, brolį Milutin Milosevič iš Serbijos  Va, pasirodo, kad pasaulis ne toks jau didelis. (:

 

Kai tik nusileidome Bukarešto oro uoste, mus pasitiko Rumunijos skautės, kurios mus palydėjo iki autobusiuko, kuris mus nuvežė į viešbutį, kur ir vyko visas renginys. Vakare turėjome susipažinimo žaidimus (icebreaking) ir šiaip laisvą vakarą skirtą bendravimui.

 

 

Kadangi sesės Karolina ir Bitelė atstovavo JP skyrių, o sesė Lina MS ir DTA projektą, tai renkantis įvairias darbo temas mūsų keliai išsiskyrė. Galėjome rinktis įvairiausias temas, pagal tai, kas mums yra įdomu ir aktualu.

 

 

Antrąją dieną kibome rimtai į darbus – diskutavome, bendravome, tarėme, piešėme, kūrėme ir visokių įdomybių įdomiausių nusprendėme skirtingose grupėse ir skirtingomis temomis. Daugiau sužinojome apie tai, kuo mentorius skiriasi nuo kaučerio ir kuo jie panašūs, kas tai yra didžiulis projektas: „ Messengerd of Peace“ ir daug kitų įdomių dalykų. Taip pat visi renginio dalyviai pasirinko savo klaną. Juk kaipgi Rumunija be vampyrų ir įvairiausių vampyrų susivienijimų. Po dienos darbų jautėmės, kaip po kokios geros savaitės, nes informacijos, naujų draugų  ir žinių buvo daug, labai daug!

 

Vakare turėjome tarptautinį vakarą, kuriame galėjome susipažinti su kitų šalių nacionaliniais skanėstais ir sesės Linos posakis „supratau, kad turiu mažą skrandį“  labai puikiai apibūdina buvusią situaciją.

 

Trečioji forumo diena buvo skirta darbui mažose grupelėse, kuriose dalyviai turėjo jiems iškeltą klausimą ir turėjo rasti sprendimo variantą. Šis darbas skatino domėjimąsi skirtingais požiūriais į tą pačią problemą,  skirtingomis patirtimis, skirtingais suvokimais, kaip problemą būtų galima pašalinti. Daug dėmesio buvo skirta dalyvių susipažinimui, kad jie nebijotų kalbėti, nebijotų dalintis savo patirtimi ir diskutuoti. Kiekvieną kartą einant į darbo grupę, susipažindavai su naujais dalyviais ir dirbant darbo grupėse jos taip pat buvo maišomos. Vakare mūsų laukė siurprizas – išvyka į pilį, kuri, deja, buvo uždaryta, o viena grupė sugebėjo net pasiklysti ir taip paįvairinti savo buvimą svečioje šalyje) Spėkit, kuri sesė buvo pasiklydusiųjų tarpe?  

Vakare mūsų laukė tradicinis rumunų vakaras su nacionaliniais valgiais, šokiais ir dainomis...Va čia tai jėga buvo pasišokti rumuniškus šokius, kai šoka visi, nors ir pirmą kartą tai darydami! Ir kaip nešoksi, kai kojos pačios kilnojasi!

 

Ketvirtoji diena buvo skirta tolimesniam darbui grupelėse, ir gerųjų pavyzdžių pristatymu. Mums labiausiai  sužavėjo idėja rengti patyrusių skautų šventę, kurioje pirma dienos pusė skiriama diskusijai, keliamos įvairios problemos ir bandoma ieškoti sprendimo būdų, paskui praktinis užsiėmimas, (Graikijoje rodė vyno gaminimo procesą ir visi patyrę skautai galėjo išmėginti spausti vynuoges su kojomis ir pan) ir finalinis akcentas – koncertas, kuriame pasirodo tik patyrę skautai! Super idėja! Ir pačiame renginyje dalyvauja patyrę skautai su savo vadovais, kurie yra kaip stebėtojai, nes visa atsakomybė tenka patyrusiems skautams. Gal reiktų išmėginti ir mums? Ir vakare – FINALAS! Vampyrų vakaras, kurio kulminacija – nuotaka, vilkinti balta suknele, o jos vyras nesupranta, iš kur aplink ją atsirado tiek vampyrų  (p.s. nuotaka buvo tikra (:)

 

Paskutiniąją forumo dieną vyko darbo grupelių pristatymai, atsakymai į jiems užduotus klausimus. Ir , kad ir kaip liūdna, bet graudūs atsisveikinimai ir pažadai susitikti kitais metais, Tautinėje stovykloje Lietuvoje!

 

 

Prisiminimais dalinosi sesės Karolina, Lina ir Bitelė J

 

 

 

"Kelionė į renginį finansuota projekto „Dievui. Tėvynei. Artimui“ lėšomis. Projektas remiamas Europos socialinio fondo agentūros pagal žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą“

 


Karolina Alminaitė | 2012-06-12