Kaip bendrauti su žurnalistais?

Jorė A. | 2011-11-27

Privalau pradėti nuo pastebėjimo, kad tokių dalykų neišmoksi skaitydamas net ir geriausiai paruoštus patarimus. Taip pat kaip ir mokantis užkurti laužą, viską reikia išbandyti praktiškai. Todėl jei tai, ką papasakosiu, pasirodys įdomu ir naudinga – mes su Laima mielai atvyksim į tavo kraštą ir pravesim mokymus šia tema. Tik pasikviesk!


Kiekvienas esame skautų judėjimo ambsadoriais. Pastebėjai, kad Lietuvos skautijos logotipas naudoja ne organizacijos pavadinimą, o žodį „SKAUTAI“? Tai reiškia, kad kiekviena savo veikla, kiekvienu savo pasirodymu visuomenėje prisiimame atsakomybę ne tik už savo organizacijos, bet ir viso skautiškojo judėjimo vardą.

Juk paklaustas, kodėl esi su uniforma ir kaklaraiščiu, greičiausiai atsakai: „Nes aš – skautas“. Taip pat ir žmonės, matantys mus gatvėje ar skaitantys straipsnį apie kokį nors renginį, suvokia, kad čia skautai. Keliems iš jų svarbu, ar tu iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Žemaitijos skautų organizacijos, Lietuvos jūrų skautijos, Euroskautų, Harcerų, Lietuvos skaučių seserijos, Skautų akademikų, ar dar ko nors?

Taigi, kiekvienu savo veiksmu tu atstovauji visus skautus. Net būdamas be uniformos – juk aplinkiniai, žinantys, kad esi skautas, nenustoja to žinoti, kai esi be kaklaraiščio. Kodėl tai akcentuoju ir kuo tai susiję su žurnalistais? Didžioji dalis visuomenėje paplitusių stereotipų apie skautus egzistuoja tik todėl, kad mes patys, dažnai net visai nesusimąstydami, paleidžiame juos į gyvenimą. Tai ką mes šnekame, kaip mes elgiamės – aplinkiniai visa tai nesąmoningai įsimena ir asociacijomis susieja su žodžiu „skautas“. Todėl net tai, ką vienas mūsų paskelbia savo feisbuko profilyje, netiesiogiai turi įtakos tam, ką apie mus visus galvoja aplinkiniai.

Jei sutarėme, kad kiekvienas esame savo judėjimo ambasadoriais, galime judėti toliau.

Skauto ABC: kas yra Lietuvos skautijos balsas?


Vyr. skautininkas yra organizacijos veidas. Bet vienas jis jokiu būdu negalėtų aprėpti daugybės veiklos sričių, todėl, kaip tikras prezidentas, turi komandą „patarėjų“ padedančių dirbti. Pavyzdžiui, šį savaitgalį brolis Tomas dalyvavo Europos ir Eurazijos regionų susitikime Prahoje, kuriame šnekėjosi apie ateities bendradarbiavimo galimybes su broliais ir sesėmis iš tokių šalių kaip Gruzija. Tam, kad susitikimas būtų naudingas Lietuvos skautijai, Tomui pasiruošti padėjo sesė Beatričė – Užsienio reikalų skyriaus vedėja. Taigi, ar jau suvedei galus ir sugalvojai, kas Lietuvos skautijoje rūpinasi, kad brolis Tomas būtų pasiruošęs bendrauti su žurnalistais?

Komunikacijos skyrius, su sese Laima priešaky, šalia daugybės kitų darbų, rūpinasi ir ryšiais su žiniasklaida. Net jei broliui Tomui koks pasiklydęs žurnalistas paskambina ir pasiteirauja, ar galėtų paimti interviu ar pakviesti sudalyvauti kokioje nors laidoje, Tomas pažada perskambinti ir, prieš duodamas galutinį atsakymą, pasitaria su Laima. Taip pat, viena iš Laimos atsakomybių yra padėti Tomui pasiruošti interviu: papasakoti, kokius dalykus svarbu akcentuoti interviu metu, įspėti apie galimus sunkesnius klausimus, padėti rasti gerą atsakymą į juos ir pan. 

Pasakoju tai ne todėl (ir todėl), kad vieną dieną gali tapti Vyr. skautininku ar Komunikacijos skyriaus galva.

Pirmoji bendravimo su žiniasklaida taisyklė: prieš ką nors darydamas būtinai susisiek su Komunikacijos skyriumi. Jis ne tik padės, bet ir padėkos, kad nepatingėjai pasidalinti naujienomis.

Antroji bendravimo su žiniasklaida taisyklė: ruoškis, ruoškis, ruoškis, o kai atrodys, kad esi pasiruošęs – dar daugiau ruoškis. Net labai patyrę kalbėtojai daro klaidas ir vienintėlis būdas jų išvengti – iš tiesų gerai pasiruošti.  Kuo anksčiau pradėsi ruoštis, tuo geriau.

Nuo ko pradėti?

Jaunųjų kalbėtojų mokymai

Toks galėtų būti pažodinis Pasaulinio skautų judėjimo organizacijoje populiarėjančių „Young Spokepersons“ mokymų vertimas. Jų tikslas – ruošti jaunus žmones tinkamai reprezentuoti savo organizacijas, o kartu ir visą skautų judėjimą. Kaip minėjau straipsnio pradžioje, tokius mokymus gali surengti savo krašte. Tereikia surinkti 10 ar daugiau norinčių skautų, kurie turėtų bent po 16 metų ir susisiekti su... atspėjai, Komunikacijos skyriumi!

Skaityk. Domėkis. Žinok daugiau.


Kas sieja WOSM ir Jungtines Tautas? Kuo su skautais susijęs Švedijos karalius Gustavas XVI? Kodėl BP susirašinėjo su Hitleriu? Ar Kinijoje yra skautų? Kaip skautai gali vadintis taikos žvalgais, jei jų įkūrėjas yra karo didvyris? Smetonos laikais skautai buvo suvalstybinta organizacija – kokio santykio su valdžia skautija laikosi šiais laikais? Kodėl Lietuvoje tiek daug skautiškų organizacijų?  

Daugelio dalykų nesužinosi per vieną naktį ir nerasi jų patyrimo laipsnių programoje. Brolis Rišaras, kuris mane išmokė daugelio įdomių dalykų, visada kartodavo, kad BP tekstuose galima rasti atsakymus į beveik visus įmanomus klausimus. Kuo toliau, tuo labiau tuo įsitikinu! Todėl bent jau „Skautybę berniukams“ visada turėk po ranka ir karts nuo karto perversk.

Ką dar verta skaityti? Žinoma, skautatinklį! Dar – Skautų aidą ir scout.org naujienas. Tiek tikrai užteks, kad į bet kokį klausimą galėtum atsakyti pridėdamas realų veiklos pavyzdį. Pavyzdžiui:

Klausimas: Sakei, kad skautų yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ar jūs kaip nors bendraujate su jais?

Atsakymas: Taip, nuolat bendraujame. Priklausome Pasaulinio skautų judėjimo organizacijai (WOSM) ir nuolat naudojamės priklausymo pasaulinei šeimai privalumais. Pavyzdžiui, šią vasarą vieni mūsų broliai ir sesės praleido savanoriaudami Bulgarijoje, kiti dalyvavo pasaulinėje stovykloje Švedijoje, kurioje buvo susirinkę net 40 000 skautų! Vilniuje lankėsi skautai iš Prancūzijos ir Anglijos – vos spėjome su visais bendrauti, bet buvo labai smagu ir įdomu.

Skaitant sužinoti dalykai pravers tikrai ne sykį. Daugelį jų gali panaudoti sueigų metu, skautiškos viktorinos klausimuose ar vakarinių diskusijų prie laužo metu. Galų gale, juk vieną dieną gali tapti Vyr. skautininku ar Komunikacijos skyriaus vedėju :)

„Representing the Scout Movement“

Pereinu prie paskutinės minutės rinkinėlio. Ši knygutė yra puiki pagalbinė priemonė norint greitai pasiruošti interviu. Persiskaityk ją atidžiai. Tada, kai teturėsi penkias minutes pasiruošimui, tereikės greitai perverst ją ir prisiminti svarbiausius dalykus.

Repetuok!

Pasikviesk draugą (arba susisiek su Komunikacijos skyriumi) ir pažaiskite interviu. Tegul draugas apsimeta piktu žurnalistu ir stengiasi užduoti kuo sunkesnius klausimus. O tu stenkis kuo geriau atsakyti. Vėliau aptarkite kaip sekėsi, jei nesi tikras, kaip geriau atsakyti į kokį nors klausimą, paieškokite geriausio atsakymo kartu.

Dar vienas variantas – įsirašyk savo atsakymus, o vėliau perklausyk ir pasižymėk klaidas. Labai baisu, bet labai veiksminga!

Mokykis iš kitų klaidų ir sėkmių

Man vienas gražiausių pastarųjų metų interviu – sesės Rasos duotas „Kauno dienai“. Pabandyk uždengti atsakymus ir pagalvoti, kaip pats atsakytum į tokius klausimus.

Ar prisimeni Čekuolio laidą ir straipsnį apie skautus? Iš čia taip pat gali pasisemti daug gerų idėjų įdomiems atsakymams.

O vietoje saldainių tiems, kurie skaitė iki galo, turiu du 2009 metais darytus radijo interviu. Man savojo net baisu klausytis, todėl ir nesiklausau. Bet jūs pasiklausykite ir, kai ateis laikas, būkite pasiruošę tinkamai atstovauti savo organizaciją!

 

Ryto garsai suvažiavimas 2009 by skautai Lietuvos diena suvažiavimas 2009 by skautai

 

 O tai kaip reikia bendrauti su tais žurnalistais?

Aha, prigavai. Apie šitą dalį taip ir nepapasakojau. Tam reikėtų dar vieno ilgo straipsnio, bet pradiniam pasirengimui tau užteks žinoti tris paprastas taisykles: 

  1. Prieš ką nors darydamas, susisiek su Komunikacijos skyriumi
  2. Pasiruošk
  3. Būk nuoširdus ir nepamiršk šypsenos (net jei tai radijo interviu)

Ai, tiesa, yra dar viena auksinė taisyklė. Susisiek su komunikacijos skyriumi!

guvių minčių ir miklaus liežuvio,

Jorė

Jorė A. | 2011-11-27