Kokios teisės mums priklauso?

Sveiki broliai ir seserys, parengiau dar vieną straipsnį apie žmogaus teises.
Jei turi kokių klausimų – klausk drąsiai, būtinai atsakysiu.
Po teoriją yra ir pratimas, kuris padės įsisavinti naujas žinias didesnei grupei žmonių.

Informacija paruošta pagal metodinį leidinį „Pozityvas“ (bendraamžių švietėjų vadovas)

Praeitas mano straipsnis

 

KOKIOS TEISĖS MUMS PRIKLAUSO?

 

Žmonių teisės turi būti gerbiamos. Tarptautinės sutartys ir šalių įstatymai apima daugybę skirtingų teisių. Žmogaus teises galima suskirstyti į „pirmos, antros ir trečios kartos“ teises. Ši klasifikacija atsirado keičiantis epochoms ir praplečiant žmogaus teisų sampratą. Toks skirstymas yra labiau įsivaizduojamas, kad geriau suprastume kaip vystėsi teisės ir tapo tokiomis, kaip mes suvokiame šiandien. Realybėje, kaip jau aptarėme visos teisės yra tarpusavyje susijusios, viena nuo kitos priklausomos ir nedalomos.

Pirmos kartos teisės - pilietinės ir politinės teisės

Šios teisės iškilo kaip teorija XVII ir XVIII amžiuose - Švietimo epochoje. Jos dažniausiai būdavo grindžiamos politiniais interesais. Vėliau buvo pastebėta, kad kai kurių dalykų valstybė neturėtų daryti, atvirkščiai - žmonės turėtų įtakoti politiką, kuri yra susijusi su jais. Dvi  pagrindinės idėjos - asmens laisvė ir asmens apsauga. Taigi toliau pirmos kartos teisės dar skirstomos taip:

* Pilietinės teisės suteikia minimalią fizinio ir moralinio vientisumo garantiją bei suteikia sąžinės ir įsitikinimų laisvę, pavyzdžiui: teisę į lygybę ir į laisvę, laisvę išpažinti religiją ar išreikšti savo politinę nuomonę, teisę nebūti kankinamam ar teisę į gyvybę.

* Teisės į teisinę apsaugą dažnai vadinamos procedūrinėmis teisėmis. Jos suteikia apsaugą žmonėms dalyvaujantiems teisiniuose procesuose, pavyzdžiui tokiomis laikomos: apsaugą prieš neteisėtą areštą ar įkalinimą, teisė būti laikomam nekaltu tol, kol teisme įrodoma kaltė bei teisė apskųsti teismo sprendimą.

* Politinės teisės yra svarbios aktyviai dalyvaujant visuomenės gyvenime, pavyzdžiui: teisė balsuoti, prisijungti prie politinių partijų, dalyvauti susirinkimuose, organizuoti protestą, išreikšti savo nuomonę. Daugelis teisių priklauso kelioms kategorijoms, pavyzdžiui, teisė išreikšti savo nuomonę yra ir pilietinė ir politinė teisė. Ji yra svarbi dalyvaujant politiniame gyvenime, taip pat, kaip žmogaus laisvei.

 

Antrosios kartos teisės - socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės

Šios teisės yra susijusios su žmonių socialiniu gyvenimu, darbu ir su pagrindiniais poreikiais. Jos yra paremtos lygybės bei svarbiausių socialinių ir ekonominių prekių, paslaugų prieinamumo idėja. Šios teisės sulaukė tarptautinio pripažinimo dėl ankstyvos industrializacijos bei darbo klasės atsiradimo. Taigi, atsirado nauji reikalavimai bei naujos mintys apie orias gyvenimo sąlygas. Žmonės suprato, kad žmogaus orumui reikia daugiau nei minimalaus kišimosi į jo gyvenimą , ką skelbia pilietinės ir politinės teisės – valstybei reikia užtikrinti pagrindinius žmonių socialinius, ekonominius bei kultūrinius poreikius. Antros kartos teisės dar smulkinamos į tris kategorijas:

* Socialinės teisės yra reikalingos pilnateisiam dalyvavimui visuomenės gyvenime. Joms priklauso teisė į išsilavinimą, teisė sukurti ir išlaikyti šeimą bei teisė į poilsį, į sveikatos apsaugą, į teisė į būstą, teisė į socialinę apsaugą.

* Ekonominėms teisėms dažniausiai priklauso teisė į darbą, bei su ja susiijusi teisė į pakankamą

gyvenimo lygį. Ekonominės teisės atspindi tą faktą, kad tam tikras minimalus materialinės apsaugos lygis yra svarbus dirbančio žmogaus orumui, bei faktą, kad, pavyzdžiui, darbo sąlygos gali būti žeminančiomis, kad pasenus ar susižeidus darbe – valstybė užtikrina tolimesnį asmens orų gyvenimą.

* Kultūrinės teisės susijusios su bendruomenės kultūriniu gyvenimu. Joms priklauso teisė laisvai

dalyvauti kultūriniame bendruomenės gyvenime ir taip pat tautinėms mažumoms - teisė į išsilavinimą savo kalba. Taigi jos yra svarbios įvairių etninių ar kultūrinių mažumų bendruomenėms tam, kad jos galėtų išlaikyti savo išskirtine kultūra.

Trečiosios kartos teisės - kolektyvinės teisės

Tarptautiniu mastu pripažintų teisių sąrašas dar nėra galutinis. Nors nebuvo suabejota nei dėl vienos teisės

pripažintos Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje (VŽTD) per daugiau nei 60 metų, bet keletą pagrindinių sampratų, pateiktų VŽTD pakeitė ir toliau vystė naujos Žmogaus Teisių sutartys ir dokumentai.

Trečioji Žmogaus teisių karta pasiūlė naują supratimą apie įvairius iššūkius norint įgyvendinti pirmosios ir antrosios kartos teises. Šios teisės pabrėžia, kad didėjant globalizacijai, t.y. pasauliui tampant vis labiau susijusiu, ir vis didesnę įtaką įgyjant didelėms tarptautinėms verslo kompanijoms, reikia ieškoti naujų būdų kaip atstatyti teisingą pusiausvyrą tarp gamtos ir žmogaus, tarp skirtingų valstybių. Taigi Trečiosios kartos teisės apimą teisę į taiką, teisę į darnų vystimasį, į švarią aplinką, bei tautų teisė į apsisprendimą sukurti valstybę. Taigi, buvo nutarta, kad tarptautinės bendruomenės jas turi plačiau išanalizuoti šias teises ir joms skirti daugiau dėmesio. Kai kurios kolektyvinės teisės jau yra pripažintos, tai ypač atsispindi Afrikos žmogaus

ir tautos teisių chartijoje. VŽTD yra nurodyta tautų apsisprendimo teisė, o žmogaus teisė į darnią plėtra buvo priimta 1986m. JT Generalinės Asamblėjos Deklaracijoje.

 

 

PRATIMAS: TEISIŲ RATAS

 

Temos pavadinimas: Žmogaus teisės

 

Pratimo pavadinimas: „Teisių ratas”

 

Tikslai:

* Supažindinti dalyvius su žmogaus teisėmis.

* Parodyti, jog dalyviai turi panašių išgyvenimų.

* Supratimas, jog reikia ginti savo teises.

 

Trukmė Apie 1 val.

 

Priemonės: Popieriaus lapas, rašymo priemonė.

 

Eiga:
Padalinti dalyvius į grupes po maždaug 6 žmones

• Koordinatorius kiekvieno asmens grupėje paklausia ar kada nors jiems teko ginti savo ar aplinkinių teises. (Pavyzdžiui, gali prisiminti ar teko būti vaikystėje neteisingai apkaltintu/a).

• Kol grupelės galvoja, koordinatorius nupiešia apskritimą (ratą) su 5 stipinais.

• Po penkių minučių, kiekvienas grupėje turėtų atsakymus į šiuos klausimus:

1. Kada teko pastovėti už savo ar kito teises?

2. Kas nutiko?

3. Kur nutiko?

4. Kodėl tai nutiko?

5. Ar atsirado kas nors kas jus užstotų, ar jeigu pats gynėtės, kas buvo jūsų stiprybės šaltinis?

• Koordinatorius paprašo kiekvieno papasakoti savo istoriją, neatitolstant nuo šių penkių punktų.

• Kiekvienam dalyviui pasakojant savo istoriją, koordinatorius vieno stipino gale užrašo kur įvyko pasakojama istorija, o jos motyvą/priežastį bei sulauktą paramą palei stipino ilgį.

 

Apibendrinimas:

• Ar išgirdote panašių į savo išgyvenimų?

• Ar kas nors kaip paramą paminėjo valdžios institucijas (policija ir t.t.)? Kodėl? Kodėl ne?

• Kaip jautėtės tai prisiminę ?

• Ar tai buvo pozityvūs išgyvenimai? Kodėl? Kodėl ne?

• Ar daugelis iš mūsų sulaukė paramos iš šeimos/draugų/mylimųjų? Ar manote, kad tokia parama yra svarbi kovojant už savo teises?

 

Bus ir daugiau straipsnių žmogaus teisių tema.