Skautų įstatai – ar mes juos vis dar prisimename?

Pavel M. | 2012-05-10

           Yra tokių dalykų, be kurių neįvyktų kiti dalykai. Nėra vaiko be mamos, vasaros – be saulės, tad nėra ir skautų be skauto pasižadėjimo ir įstatų. Būtent apie šiuos pagrindinius dalykus Baden Powelis pasakoja jau pirmuose knygos „Skautybė berniukams“ puslapiuose. Bet ar mes nenustumiame jų kur nors toliau, pakeisdami juos kažkuo kitu ar tiesiog atsisakydami jų? Ar nepamirštame jų, nes tai nebeaktualu, kvaila ir net nešiuolaikiška? Nesenai, vieno vadovų susitikimo metu, daviau tokią užduotį – iš eilės pasakyti visus skautų įstatus. Buvo vargo. Ir iš tikrųjų nieko čia keisto nėra – jei vadovai nelabai beprisimena (formuluoja taip, kaip jie buvo suformuluoti skautams Lietuvoje 1927 m.), tai ir jų vaikai elgsis taip pat. Ir tada pasidaro labai įdomu, kai prisimenam kažkada duotą pasižadėjimą: „Brangindamas savo garbę, aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti Artimui ir vykdyti skautų įstatus“, ar mes vis dar prisimename, ką pažadėjome vykdyti?

            Bet pradėsiu nuo kitko. Ar mes pasiruošę visam mus supančiam pasauliui pasakyti, kad „aš esu skautas“?

Rodos lengva, ar ne? Bet tuo metu mes prisiimame visišką atsakomybę būti tais tikrais skautais, t.y. nė žingsniu nenusižengti tam, apie ką rašė brolis John‘as Lewis‘as: „Kiekvienas pažįsta tikrąjį skautą. Jį galima sutikti gatvėse, vieškeliuose, jūrų uostuose, žodžiu, visur. Jūs jį tuoj pažinsite iš jo tvarkingos uniformos, jo linksmo, saulėje įdegusio veido, iš jo energingos eisenos ir sveikos, žvalios išvaizdos. Tikras skautas visada turi pirmojo patyrimo laipsnio ženklą. Jis išmano savo dalyką. Kiekvienoje situacijoje jis ras tai, kas darytina. Jis pasinaudoja savo skautiškomis žiniomis ir jo laipsnių bei specialybių ženklai tikrai rodo tai, ką jis sugeba padaryti. Tikras skautas daro malonų draugiško, darbštaus žmogaus įspūdį, ir juo daugiau jūs su juo turite reikalų, juo labiau jis jums patinka ir jūs jį mylite. Jokio pasipūtimo. Atsakymai aiškūs ir protingi į kiekvieną klausimą. Visada pasiruošęs jums pasitarnauti.“ Taip pat laikydamasis skautų įstatų, tikras skautas niekada nepyksta, nekeiksmažodžiauja, „nevažiuoja zuikiu“, nesisioja ant tvoros, nemeta šiukšlių ten, kur papuola.... Vienu žodžiu – skautas tiesus ir laikosi savo žodžio, ir visada yra blaivus bei skaistus savo mintimis, žodžiais ir veiksmais – jis yra tikras džentelmenas. Ir sunku, ir lengva apie tai šnekėti, nes dažniausiai tikrais skautais mes būname tik tarp skautų.

            O dabar grįžkime prie skautų įstatų. Kodėl yra svarbus įstatų eiliškumas ir kas jais norima pasakyti? Pabandykime pažvelgti atidžiau.

 

1. Skautas tiesus ir laikosi savo žodžio

           Šis įstatas ne be priežasties yra pirmas. Čia užšifruota „atsakomybė“ – tai, ant ko statoma visa skautiška veikla. Skautas po truputį iš savo vadovo įgauna vis daugiau atsakomybės: šiandien tavęs paprašė paruošti žaidimą kitai sueigai, po mėnesio tu jau padedi vadovui dirbti su vaikais, po pusės metų tu jau padedi organizuoti stovyklą, po metų tu jau atstovauji skautus savivaldybėje ir t.t. Taip pat šiame įstate užšifruotas „pasitikėjimas“. Nėra skautavimo be pasitikėjimo vienas kitu. Nes jei nepasitiki, tai negali duoti jokios atsakomybės kitam arba dalintis su juo darbais.

Ir apibendrindami mes galime išvesti štai tokią formulę: tiesus + duotas žodis = garbė.

 

2. Skautas ištikimas Dievui ir Tėvynei

           Būti ištikimu galima tik tada, jei turi garbės. Būtent todėl šis įstatas eina po pirmojo arba, galima sakyti, seka iš pirmo, t.y. iš garbės. Žodis „ištikimas“ giminingas su žodžiu „tikėjimas“. Skautas tiki. Į ką, čia jau kitas klausimas (Dievą, draugystę...). Svarbu tikėti, nes tai yra skauto stiprybė ir atrama. Tikėjimas, kad visas gyvenimas bus linksmas, prasmingas, kryptingas ir kupinas pagalbos artimui ir Tėvynei. Aišku, nėra būtina, kad tave palaidotų su skautų saliutu. J O kas yra ta Tėvynė? Kiekvienam skirtingai: tai gali būti žmonės, vieta, idėja. Svarbu turėti Tėvynę.

 

3. Skautas naudingas ir padeda artimui

           Žodžio „naudingas” pamatinis žodis yra „nauda”, kuri reikalauja žodelio „kam”, t.y. būti naudingu kažkam,  veikti naudingai dėl ko/ kam. Aišku, dar galima sakyti, kad ieškoti naudos sau, elgtis naudingai dėl savęs, bet tokia pozicija jau yra priešinga skautų pasaulėžiūrai. Taip pat žodis "naudingas" raidžių išsidėstymu yra šiek tiek panašus į žodį "dingęs" ir tai reiškia, kad skautas pastoviai kažkur dingsta, t.y. nuolat ieško progos padėti kitam, lenda į visokias „skyles“ ir tenai pradeda savo naudingumo veiklą. Bet kaip sako liaudies išmintis: „geriausias – naudingo priešas“. Pvz., nors upės tekėjimas (tavo nukreiptas reikiama linkme) automatiškai tieks vandenį į stovyklą, naktį tas pats vanduo gali užlieti visą stovyklą. Todėl visada reikia pamatuoti, ar tikrai tavo veikla yra naudinga ir saugi, nes jei pvz., pamatęs dėdę už tvoros, kuris renka obuolius, nepagalvojęs staigiai šoksi per tvorą jam padėti – gali pamatyti piktą ir ginantį savo teritoją šunį. Kartais net neįkyrėdmas kažkuriam žmogui jau esi naudingas. Visada klausk, ar tikrai kitam reikia tavo pagalbos.

 

4. Skautas – draugas savo artimui ir brolis kitam skautui

Žodžio „draugas“ reikšmė geriau suprantama per žodžio „draugiškumas“ reikšmę – jeigu visi pasaulyje būtų nors truputį draugiškesni vieni kitiems, pasaulis tikrai taptų geresniu. Draugiškumas – tai meilė artimui. O artimi yra ne tik mus supantys žmonės, bet ir visas supantis pasaulis. Tu gali būti draugiškas ir savo kuprinei – ilgiau tau tarnaus. O broliškumas/ seseriškumas tarp skautų – tai skautų judėjimo vienybės užtikrinimas.

 

5. Skautas mandagus ir riteriškas

           Mandagumas – tai vidinė pozicija pasaulio atžvilgiu. Nebūti „kuru“ pykčiams, t.y. nesudaryti sąlygų nesutarimams bei pykčiams.. O riteriškumas – tai aktyvi pilietinė pozicija. Ne stovėti ir stebėti, bet veikti skautiškai kitų atžvilgiu. Padėti artimui. Apie tai daugiau yra parašyta straipsnyje „Aktyvus pilietinis skautavimas – laikas pradėti skautauti be kabučių“ (http://www1.skautai.lt/index/article/id/838).

 

6. Skautas gamtos draugas

           Būti draugišku žvėreliams yra paprasčiau negu tokiu būti žmonėms. J Aišku, su uodais ir erkėmis reikia elgtis budriai ir atidžiai, bet taip pat nereikėtų skubėti bučiuotis su meškomis ar panteromis... Šis įstatas mums primena apie „mąstymą“ – mąstyti apie tai, kaip mes elgiamės su gamta ir, ar tas elgesys yra teisingas.

 

7. Skautas klusnus savo tėvams ir vyresnybei

           Šitame įstate užšifruota „disciplina“. Be disciplinos nebūtų vieningų ir veiklių skautų, taip pat ir jų vienetų. Tada nebūtų galima duoti tikslią užduotį ir tikėtis, kad ji bus padaryta gerai ir laiku. O disciplina kyla iš pagarbos. Bet visada žiūrėkite, kad norint pasiekti gerą discipliną, nebūtų perlenkta lazda. Taip, vadovas gali liepti pririnkti malkų, bet jei skautai sukapos viską (ir stiebus, ir vartus, ir t.t.) – jau bus negerai, nors iš esmės užduotis bus įvykdyta.

 

8. Skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties

           Aš pradėčiau nuo to, kad labai gražu, kai skautas šypsosi, o jo šypsena yra neskilėta be dantų. Tad čia visai yra vietos ir higienai. J

Iš tikrųjų pagal šitą įstatą žmonės dažniausiai ir atskiria skautus, nes jie sugeba išsisukti iš bet kurios situacijos, neliūdėdami, o vis entuziastingai mąstydami apie kitus išsisukimo variantus. Tai ir yra ištreniruotas veiklumas ir budrumas.

 

9. Skautas taupus

           Žodį „taupus“ galima išskleisti į du žodžius „tau“ ir „pusė“ – tai yra, kad skautas visada turi kuo pasidalinti dėl kito gerovės. Taip pat „taupus“ gali reikšti ir „saugus“ – pvz., skautas žino kaip išsaugoti du paskutinius degtukus, kad jie nesušlaptų. Tai irgi yra taupumas.

 

10. Skautas blaivus ir skaistus savo mintimis, žodžiais ir darbais

           Aštrus ir šaltas protas, tikslūs žodžiai bei atsakymai ir, svarbiausia, ne tik šnekėti, bet daugiau daryti. Svarbiausia, kad nebūtų gėda dėl savęs prieš kitus. Pasakysi, kad tikrai negėda? Tokiu atveju tu – arba visai šventas, arba paskutinis niekšas! J

O iš esmės, šitas įstatas ne šiaip sau eina yra paskutinis, nes jis apibendrina visus. Nes jei juo vadovausiesi pilnai, tai tuomet vadovausiesi ir kitais. Būtent todėl šitie įstatai eina tokiu eiliškumu: nuo atsakomybės link tikro skauto.

 

            Mūsų įstatai – mūsų tobulėjimo kelias. Ir skautų įstatai pradės veikti tik tada, kai Tu jų laikysiesi ne tik būdamas tarp skautų ar su jais, bet ir tada, kai jais vadovausiesi savo kasdienybėje – mokykloje, universitete, darbe, šeimoje, parduotuvėje ir t.t.

Gilv. Pavel M.

Pavel M. | 2012-05-10