Lietuviškos skautiškos terminologijos ypatumai

Pavel M. | 2012-05-09

Žodis - ne žvirblis, išskrido – nesugausi (C) Liaudis

   Mes sakom tam tikrus žodžius ne šiaip sau. Tai yra žodinis emocijų ir supratimų programavimas per verbalinę sistemą. Ir tam tikroje situacijoje mes sakom būtent tąą žodį, o ne kitą, taip teisingai išreikšdami ar perduodami idėją, dažniausiai ir nesuvokdami „kodėl“. Tad šį kartą pabandysim paanalizuoti, ką sako skautai ir ką tai reiškia.

    Pradėsim nuo paprasto ir pirminio termino, kurį Baden-Powell suformulavo kaip „Scout promise“ (angl.). Šitas terminas pažodžiui iš anglų kalbos verčiamas „skauto pažadas/pasižadėjimas“. Analogiškas vertimas sutinkamas kitų kalbų skautų terminologijoje: „скаутское обещание“ (rusų), „promesa scout“ (ispanų), „promesse“ (prancūzų). Bet „scout promise“ visada eina lygiagrečiai su „scout law“, pažodžiui tai verčiama, kaip „skautų įstatai“. Tokį patį vertimą galima sutikti ir kitose kalbose: „скаутский закон“ (rusų), „ley scout“ (ispanų), „loi scoute“ (prancūzų), „skautské zákony“ (čekų), „prawo harcerskie“ (lenkų).

   Kodėl būtent „pažadas“ ir „įstatai“, o ne „įžodis“ ir „priesakai“?

   Prisiminkim, kad skautiškas judėjimas buvo kurtas ant krikščionybės pagrindų ir šventame rašte galima sutikti tokį tekstą:

==============

Mt 5,33-37

Priesaikos

 „Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas. O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas, nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas.  Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. Verčiau jūs sakykite: ‚Taip‘, jei taip, ‚Ne‘, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“.

==============

   Įdomu tai, kad Lietuvoje ir Latvijoje skautai nuo senų laikų naudoja ne „promise“, bet „oath“ žodžio reikšme. Lietuvoje žodis „įžodis“ įsitvirtino nuo Jablonskio rankos:

„1918 rudenį skautinių įvardų reikalais kreipiausi į rašomosios lėtuvių kalbos tėvą Joną Jablonskį- Rygiškių Joną. Voroneže padėdavau R.J. lietuvių kalbos žodyno korteles tvarkyti, diktuojamus straipsnius rašyti ir kt. Vilniuje R.J. liepė man surašyti skautinius įvardus rusų, lenkų, anglų kalbomis ir siūlomus lietuviškus atitikmenis, kurių tinkamesnius jis, apsvarstęs po aiškinimų, patvirtino arba geresnius pasiūlė, naujus sukūrė. Štai: skautas, skautė, skautininkas-ė, skiltis, skiltininkas-ė, draugovė, draugininkas-ė, tuntas, tuntininkas (-ė), sueiga, šūkis, budėk, įžodis bei įžadas, iškyla, žvalginėjimas, selinimas, žvalgyba, palapinė, lapinė, laužas, draugovės būklas, kyščiojimas (fechtavimas,- eiti kyščiom) ir t.t. Skautiškai auklybai pavadinti Jablonskis pasiūlė: skautybė, skautystė, skautysta.“

Šaltinis: P. Jurgėlos „Lietuviškoji skautija“, 1975.

   O dėl „skautų įstatų“, tai išeiviai iki šiol tokią terminą ir naudoja, o Lietuvoje „įstatai“ tapo „priesakais“ tik po 199x metų. Greičiausia dėl terminologijos įtakos, kurią atnešė žmonės iš Lietuviškos kariuomenės prisijungiant prie skautų judėjimo Lietuvoje.

   Dabar apie skiltis, draugoves, tuntus ir t.t.

„Išklausęs aiškinimus, kalbinių naujadarų kūrėjas užsimerkė ir pradėjo garsiai galvoti. Džiaugsmingai surašiau naują žodyną. Kiek atsimenu, jis ėmė šitaip aiškinti: „Tai ne šiaip sau susirinkimas, bet sueiga… Žinai, kas yra apelsinas. Vienas vaisius. Nulupęs jį ir išskirstęs dalimis, gausi skiltis. Kiekvieną skiltį sudaro atskirų narvelių junginys. Skiltis būtų pagrindinis jūsų, skautų, vienetas… Keturios skiltys sudaro didesnį vienetą. Sakoma: mūsų susirinko visas tuntas… Taip, jam gali vadovauti tuntininkas… Kaip atskiros minėto vaisiaus skiltys sudaro apelsiną, taip ir šešios ar aštuonios skautų skiltys gali sudaryti didesnį vienetą - draugovę… Kaip sakai, skautai skiriasi nuo paprastos draugijos ir net nuo kareivių kuopos, tad jiems tiktų draugovė… Tai bendro tikslo siekiančių draugų, bendraminčių  ir vienos idėjos brolių vienetas. Skautai yra draugai ir broliai vienas kitam, sąmoningi, tvarkingi ir drausmingi. Tokiems vadovauja, juos moko, auklėja ir valdo vyresnysis jų draugas, brolis ir vadovas. Tegu skautų draugovei vadovauja draugininkas… Skautus auklėti, mokyti ir jiems vadovauti tegali tiktai skautybės žinovas, jų auklėtojas ir vadovas, kaip siūlai - skautininkas… Sakai, sutikę skautai vienas kitą sveikina savitu būdu.“

Šaltinis: P. Jurgėlos „Lietuviškoji skautija“, 1975.

   Šiuo metu terminas „skiltis“ paaiškinamas per „grandinę“. Nes būtent grandinę simbolizuoja mūsų sukryžiuotos rankos, stovint prie laužo ir nuo mūsų kiekvieno, kaip skilties, priklauso kiek tvirta bus tą grandinė.

   Dar įdomu pastebėti, kad J. Jablonskis siūlo tokią hierarchiją: „Skiltis, Tuntas, Draugovė“.

   Tai beje, žodine prasme atitinka rusų skautų terminologiją: „Звено, Отряд, Дружины“.

 

   Ir pabaigai apie pasaulio skautų šūkį „Be Prepared!“, pažodžiui iš anglų kalbos verčiamas „Būk pasiruošęs!“, bet kodėl „Budėk“?

Ir jų vadovai sušunka, primindami skautų pareigą… Būk pasiruošęs savo įžodį vykdyti! Tai yra jūsų šūkis: „Budėk“.

Šaltinis: P. Jurgėlos „Lietuviškoji skautija“, 1975.

„Rygiškių Jonas daugiausia buvo atkreipęs dėmesio į lenkiškų įvardų kilmę bei darybą ir pasinaudojo pavyzdžiu, ka.: družyna- draugovė, družynowy- draugininkas, czuwaj- budėk.“

Šaltinis: P. Jurgėlos „Lietuviškoji skautija“, 1975.

Bet ir „Budėk“ jau ne šūkis, o tik pošūkis, nes visame Pasaulyje vardinami skautavimo principai „Dievui, Tėvynei ir artimui“ tapo Lietuvių skautų šūkiu.

Gilv. Pavel M.

Pavel M. | 2012-05-09