Pilietinių iniciatyvų dirbtuvės klausė: kaip sunaikinti Lietuvą?

Lietuvos skautija | 2012-05-08

Balandžio paskutinįjį savaitgalį, balandžio 28-tąja įvyko Studentų Skautų Organizacijos organizuotos Pilietinių Iniciatyvų dirbtuvės Vilniaus Universitete, Filologijos fakultete, Orientalistikos studijų centre.  Renginio metu buvo stengiamasi šiek tiek plačiau pažvelgti į pilietiškumo temą, uždegti pilietinės meilės ugnelę ir paskatinti visus susimastyti, kokias konkrečiais darbais kiekvienas galime priosidėti prie gražesnės tėvynės kūrimo.

Renginį-dirbtuves sudarė trys dalys: du seminarai, kuriuos vedė visuomenės ir politikos veikėjai, interaktyvios dirbtuvės ir tarp studentų populiari viktorina, vadinama protmūšiu, Lietuvos istorijos ir pilietiškumo tematika.

Visų pirma kviestiniai svečiai privertė publiką suklusti asmenine patirtimi vykdant pilietines ir menines iniciatyvas. Andrius Ciplijauskas , Beepart kultūros centro pilaitėje įkūrėjas, stebino visus ne tik savo vykdomais menininiais projektais, keičiančiais visos Pilaitės bendruomenę, bet ir pasidalyta patirtimi, kad, kultūra yra ryte ryjama, tik reikia ją padaryti prieinamą ne tik miesto centre.  Turbūt kone kiekvienam dalyviui kilo mintis – kodėl mūsų rajone tiap nėra?  Antrasis kalbėtojas buvo Gintautas Babravičius, Radijo Centro įkūrėjas ir Roko maršų per Lietuvą iniciajorius. Buvo pristatytas aštuntasis dešimtemis su maištingomis idėjomis ir jaunimu, besiveržiančiu laisvės link. Pasakojama apie tai, kaip milžiniški festivaliai ir koncertai buvo rengiami visoje Lietuvoje, neturint nei pakankamai lėšų, nei visos reikiamos įrangos ar aparatūros, - užteko užsispyrimo, noro dalyvauti ir „...muzikos grupių darbo už sriubos lėkštę“. Svarbiausias buvo žmonių noras ir užsidegimas. Būtent šio užsidegimo ir gerų tikslų pakako keliavimui aplink Lietuvą su rokio ritmu ir trispalve rankoje.

Po seminarų sekė interaktyvios komansinės dirbtuvės „Kaip sugriauti Lietuvą“. Renginio organizatoriai buvo maloniai nustebinti dalyvių užsidegimo, gebėjimo išryšinkti aktualiausias ir aštriausias šiandieninės Lietuvos ir jos visuomenės (ypač – jaunų žmonių) problemas. Dirbtuvės vyko labai emocingai ir įtraukė visus dalyvius.  Dirbtuvių metodas numatė skatinti dalyvius mąstyti kurti – naikinti kryptimis: pirmiausia komandos turėjo sugalvoti būdus, kaip galima sunaikinti Lietuvą, o vėliau – kaip išsaugoti. Dirbtuvių principas yra primojoje dalyje išsiryškinti problemas, o antrojoje jas išspręsti. Reziumuojamoje dalyje kiekvienas dalyvis ant sprendimų lentos turi prikabinti lapelį, kokiais konkrečiais darbais jis gali prisidėti prie Lietuvos išsaugojimo.

Dalyviai, pirmojoje dalyje tiek strategiškai atsižvelgdami į ekonominius, socialianius ir kultūrinius aspektus, tiek kūrybiškai, humoristiškai mąstė, kaip sunaikinti Lietuvą. Bene labiausiai prajuokinę pasiūlymai – pokštai buvo , Lietuvą paversti kalėjimu (ir kalinius vežtis iš viso pasaulio), paversti mūsų šalį Kinijos kolonija, kai kurie dalyviai net sugalvojo savo planams šūkius, kaip kad: „Padek kaimyno trobą!”. (Taip kiekvienas padegtų savo kaimynui ir Lietuva pati susinaikintų).

Antrosios dirbtuvių dalies metu buvo diskutuojama priešingai ir badyta paneigti visus teiginius, kaip ir užuot sunaikinus kurti. Taip buvo prieita bendrų išvadų, kokiais aspektais mums dar reikia patobulėti, ko svarbiausia nedaryti arba ką daryti. Tai privertė dalyvius šiek tiek kitaip pažvelgti į dabar visuomenėje esančias bėdas, padėjo visiems kitaip jas suvokti ir pamatyti įvairesnius sprendimo būdus. Apibendrinant dirbtuves dalyvių pažaduose Lietuvai figūravo pilietinių akcijų rengimas, prisidėjimas prie skautų ar kitos jaunimo organizacijos veiklos, skatinimas, ekologiškų prekių rinkimasis, aktyvi NVO veikla ir vienas iš dalyvių tiesiog parašė: „Buti aktyviu, sąmoningu piliečiu“. Renginio organizatorių nuomone šis pasižadėjimas visiškai apibendrina dirbtuvių tikslus.

Paskutinio akcijos dalis buvo viktorina, arba „Protų mūšis“, kurios metu dalyviai, vėl gi suskirstyti komandomis interaktyvia ir linksma forma prisiminė svarbius Letuvos istorinius faktus ir aktualijas.

Po oficialiosios renginio dalies, prie švediško vaišių stalo, niekaip nesustojo diskusijos apie Lietuvos problemas ir  sprendimus. Renginio organizatoriai tikisi, kad jos nenutilo nei dalyviams grįžus namo, nei kitą savaitę grįžus į universitetus ar mokyklas.

 

Ši pilietiškumo akcija – tai Lietuvos Skautijos projekto „Dievui, Tėvynei, Artimui“ dalis.  Ateityje tokios pačios akcijos bus rengiamos Kaune ir Klaipėdoje.

 

Berta Gruodytė

Eugenija Marksaitė

Studentų Skautų Organizacija

Lietuvos skautija | 2012-05-08