Ugandos skautai

Jorė A. | 2012-05-06

Vėl gelbsčiu savo kailį draugų pagalba. Po nesenos pažinties su Honkongo skautais, šiandien kviečiu keliauti į kitą žemyną ir, net galėčiau sakyti, kitą pasaulį. Kai pagalvoju, būtent po pirmo rimtesnio pasišnekučiavimo (Kanderštego skautų centro skalbykloj lankstant virtuvės rankšluosčius) su Gidds, prisižadėjau sau daugiau niekada niekada net nedrįsti pagalvoti, kad Lietuvoje blogai gyventi.

Gidds yra puikus pavyzdys skauto, aktyviai veikiančio savo bendruomenės labui. Visiškai žaviuosi jo darbais ir jaučiu pareigą pasidalinti jais su skautatinklio skaitytojais. Todėl žemiau - pasakojimo, kurį gavau, vertimas.

 


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

Nudžiugink vaiką

Tai kasmetinis projektas ir šiemet mano kaime jį pasisekė įgyvendinti du kartus. Mes nupirkome ir iš savęs bei draugų surinkome daug daiktų ir paaukojome juos vaikams, vienišoms bedarbėms motinoms ir senoliams. Žaidėme su vaikais, pamaitinimone juos ir stengėmės, kad pasijustų mylimi.

Ką tik aplankėme šį vaiką jo močiutės namuose ir padovanojom jam kalėdinę dovaną – drabužių. Jo tėvai mirė nuo AIDS ir dabar jis gyvena su savo močiute.


Maliarijos projektas

Šio projekto, kurio tema buvo „gana yra gana“ metu, mums pavyko paaukoti daugiau nei 400 tinklelių nuo uodų vaikams ir nėščioms motinoms. Mūsų bendruomenei projektas buvo labai naudingas, o įvykdėme jį su vieneto ir draugų finansavimu. Kai kurie geradariai iškarto aukojo pačius uodų tinklelius. Tikiuosi, kad jų dėka projektą bus galima ir toliau tęsti.

Metų pabaigos ir Kalėdų šventė

Daugelis tėvų ir globėjų susiduria su nedarbo ir žemų pajamų keliamais sunkumais, todėl negali padovanoti kalėdinių dovanų savo vaikams. Paprašėme skautų ir draugų, kad šiems vaikams padovanotų ką nors iš savo gautų dovanų. Net ir visiems aktyviai įsitraukiant į akciją, dovanų vis tiek šiek tiek pritrūko. Kita vertus – svarbiausia, kad mums pasisekė pradžiuginti daugumą savo bendruomenės vaikų.

Aš ir priekaba, pilna dovanų skirtų išdalinti bendruomenei Kalėdų proga.

Mano skautai puikiai padirbėjo pavaišindami visus į metų pabaigos šventę pakviestus vaikus.

Turėjome ir ypatingą šventinį tortą.

Bendruomeninis skautavimas „Dievui“

Skautai kas mėnesį tvarko religines vietas ir mokyklas. Mes taip pat padedame atnešdami vandens iš gręžinių senyviems žmonėms, kurie yra per silpni vandens gabenimui dideliais atstumais.

Ši moteris gyvena viena kambaryje, kurį taip pat naudoja kaip virtuvę. Radau jį pilną dūmų ir jos patalai buvo betvarkė. Man pavyko gauti jai naują patalynę.

 

Gyvulių ir javų ūkis

Šį projektą tik planuojame įgyvendinti. Jo idėja yra auginti gyvulius kaip ožkos, vištos, karvės, kalakutai ir pan. ir iš to užsidirbti pinigų vieneto veiklai. Jo kol kas neįgyvendiname dėl daugelio iššūkių, tarp kurių yra ir nepakankami finansai.

Iššūkiai

Mūsų bendruomenėse vaikai, vienišos bedarbės motinos ir senyvi žmonės susiduria su daugybe sunkumų, ypač Mbale regione.

Abejingumas yra viena didžiausių grėsmių šeimoms ir bendruomenėms. Žmonės tiki raganystėmis, auga prietaringumas, o tai eikvoja ir taip skurdžių bendruomenių lėšas.

Kitas iššūkis – ligos. Nuo kai kurių ligų galima apsisaugoti: ŽIV/AIDS, maliarija, kvėpavimo takų infekcijos, tymai, vandeniu plintančios ligos. Deja, kai kurios Mbale benduomenės, net tos, kurios kenčia nuo šių ligų, neturi jokių sveikatos priežiūros paslaugų. Taip yra nepaisant fakto, kad kiekviename regione yra sveikatos centrai. Šie centrai dažnai neturi jokių vaistų, nuolatinių darbuotojų. Negaudami medicininės pagalbos savo rajone, sergantieji galų gale miršta savo kaimuose. Religinių kultų grybų „bažnyčios“ taip pat prisidėjo prie daugelio mirčių, nes daugelis jų skatina tikinčiuosius vietoje medicininio gydymo pasitikėti malda ir Dievo pagalba išgijant. Situaciją apsunkina ir tai, kad skurdžiai gyvenantys žmonės nepajėgia apmokėti gydymo išlaidų.  Tai daro juos pažeidžiamesnius ir labiau pasiduodančius visiems įmanomiems problemų „sprendimams“.

Dar vienas iššūkis yra skurdas. Daugelis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Vidutinis daugumos darbininkų tolimose Mbale vietovėse uždarbis per savaitę yra maždaug 5000 šilingų (apie 5 litus). Dažnai vidutinės savaitės išlaidos yra tris kartus didesnės. Žmonės susiduria su didžiuoju iššūkiu – išgyvenimu. Ši problema pasidaro dar rimtesnė šeimose, kuriose yra sergančių ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis, kurioms reikia gydymo. Tolimesnė problema yra šių ligonių perkėlimas iš tolimesnių vietovių į ligonines, nes ne tik šeimoms neužtenka pinigų transportui, bet ir nėra pakankamai greitosios pagalbos automobilių.

Taip pat egzistuoja komunikacijos spragų iššūkis. Nuošalesnių vietovių gyventojai turi mažą ar išvis jokį priėjimą prie naudingos informacijos. Reta šeima turi televizorių, radiją ir vargu ar skaito laikraščius. Dėl šių priežasčių jie negali pasinaudoti daugelio labdaros organizacijų ir valdžios teikiamomis paslaugomis. To įrodymas yra didelis ligonių besiskundžiančių įvairiomis ligomis skaičius, sakančių, kad nežinojo, jog jų ligos galėjo būti išgydytos.

Dar viena problema – didelis neraštingumas bendruomenėse. Tai gali būti mūsų švietimo sistemos, kuri moko žmones būti darbo ieškotojais, o ne kūrėjais, pasėkmė. Nors vyriausybė taiko įvairias programas, vis tiek išlieka klausimas, kokius jų absolventus mes ruošiame. Ar investicijos į šalį yra pakankamos išnaudoti didžiulius kiekius absolventų, ar mums reikėtų galvoti kitaip?

Liūdna, kad net esant vyriausybės programoms, daugelis tėvų negali aprūpinti savo vaikų mokyklos uniformomis, pinigais pietums, mokymosi priemonėms ar kitoms išlaidoms. Dažnai dėl abejingumo ir kultūrinių įtakų mergaitės paliekamos namuose tam, kad būtų ištekinamos mainais į turtus.

Galiausiai, yra ilgalaikio infrastruktūros vystymo iššūkis. Nors vyriausybė parengė pradinio ir vidurinio ugdymo programas, jas dažnai pertraukia tokie natūralūs faktoriai kaip lietus, karštis ir dulkės. Pavyzdžiui liūtys itin apsunkina kelionę į mokyklas. Jos kliudo ir tolimesnių vietovių vaikams, kurie mokosi po medžiais.

Ivan Gidds

Jorė A. | 2012-05-06