Kodėl man verta būti organizacijos nariu?

Vaiva Jusk | 2012-04-21

Praėjusią savaitę rašiau apie tai, kas yra Asociacija, kaip ji apibrėžiama, kokias pareigas ir teises turi jos nariai, kokie Lietuvos Asociacijoms yra keliami reikalavimai. Kaip teisėta Asociacijos narė, turiu tai žinoti.

Šiandien noriu pasvarstyti, kodėl verta būti organizacijos nariu. Nenoriu nagrinėti tokių teiginių, kaip „nes čia faina“, „čia mano draugai- broliai ir sesės“, „nes nes ta organizacija įdomesnė, nei sėdėt prie kompo ar prie teliko“. Žinoma, šitie argumentai galbūt ir yra patys svarbiausi, tačiau jei paieškotume objektyvių- jų būtų ne ką mažiau. Taigi:

  1. Organizacija vienija žmones pagal interesus ar interesų sritį. Pavyzdžiui, neįgaliųjų draugija vienija žmones, kurie serga įvairiomis ligomis ir dėl jų turi tam tikrų sunkumų: savo teisių neatstovavimo, pilnaverčio gyvenimo ir veiklos neorganizuotumo ir pan. Tuo tarpu skautai- žmonės vienijami skautiškos idėjos pasiūlytos dar 20a. pradžioje lordo R. Baden- Powell‘io.
  2. Sakysi „Galiu tai daryti ir vienas“. Bet ar kada nors pats vienas išeitum į mišką, pasistatytum palapinę ir susikurtum laužą? Vargu. Su draugais smagiau ir paprasčiau. Jei draugai skautai- vienas malonumas ir be jokių baimių.
  3. Skautybės įkūrėjas akcentavo, fizinio pasirengimo reikalingumą berniukams (dabar galime sakyti ir mergaitėms). Laikantis tradicijos ir per tiek metų išplėtoto metodo, ugdomas ne tik dvasinis, psichologinis, socialinis ir fizinis pasirengimas, bet ir  kūrybiškumas grupėje, kurioje su patyrusiu vadovu siekiama įvairiausių tikslų.
  4. „O kam man ta organizacija, išeisiu su draugais ir nereiks mokėt nario mokesčio“. Kaip ir laikai, taip ir pats metodas tobulėja ir eina pirmyn. Per visus tuos metus nuo skautybės atkūrimo Lietuvoje buvo padaryta daugybė pakeitimų jaunimo ir suaugusiųjų programoje, bendradarbiavime su užsienio skautais, mokymų skyriaus veikloje (kur gali gauti daugybę žinių, kurių mokykloje vis dar nė su žiburiu nerasi). Viskam reikia išlaidų. Dažnai tų pokyčių, vykstančių čia ir dabar, akivaizdžiai nematome būdami skautais mažo miestuko mažame vienete, tačiau vadovai dalyvaudami įvairiuose mokymuose jaučia, kaip metodas yra tobulinamas, kaip vyksta keitimasis, kad jums būtų geriau, kad eitume koja kojon su laiku ir tais pokyčiais, kurie nuolat vyksta.
  5. Galiausiai, jei esi vadovas, ugdai ir ugdaisi. O tai neformalus ugdymas, kuris duoda ne tų žinių, kurias mokykloje gavai ar joje teiki, tačiau naujo, gyvenimui ypatingai naudingo patyrimo, kuris atnaujina žinias, jų pateikimo būdus. Taip pat tai yra puiki terpė matyti puikius jaunuolius, realibituoti neretai susidariusią nuomonę „nagi dabartinis jaunimas....“. O tai sveika.

Nesu tikra, ar įtikinau, tačiau mane pačią tie argumentai skatina veikti ir suvokti aiškiai, kas, kaip, kodėl. Kita vertus, tai yra puiki tema diskusijai vienetuose, kuriuose suprasti, kodėl priklausau būtent šitai organizacijai, o ne pienininkų draugijai, yra ypatingai svarbu ir skatintina.

Vaiva Jusk | 2012-04-21