Kas Naujo?

Skautų naujienos

2012-04-09

Skautatinklio naujienos, balandžio 9 d.

Kokią specialybę įgysi šį pavasarį?

Trys priežastys, kodėl verta skirti laiko specialybėms

Turiu asmeninį mėgstamiausių specialybių trejetuką:

  1. Negriukų kepėjos. Kai buvau oro skaučių vadovė, viena sesė nusprendė įgyti būtent tokią specialybę. Išmoko kepti negriukus ir padarė mums degustaciją, kurioje be puikių gaminių dar pristatė specialiai sukurtą poemą. Buvo tikrai labai smagu!
  2. Mazgelionė. Per vieną žiemos savaitgalį išmokom beveik visą „Jūrinių mazgų“ knygutę. Dar būtent tada pradėjau valgyt svogūnus, bet čia jau kita istorija.
  3. Žvaigždologas. Dieną taip pavargdavom, kad nuotraukose iš naktinių paskaitų sunku rasti atmerktų akių porą. Bet abu žvaigždologai buvo labai turtingi ne tik astronomijos žiniomis, bet ir naujomis patirtimis, pažintimis bei išmokimais. Ką jau bekalbėti apie krūvą labai gerų prisiminimų.

Specialybės tikrai yra jėga. Leidi laiką su savo broliais ir sesėmis, bet ne šiaip sau leidi, o dar ir ką nors naudingo išmoksti. Ir tas mokymasis visai kitoks. Jokio mokyklos suolo, jokių pamokų, konspektų ir kontrolinių darbų. Kaip sugalvoji, taip ir darai – čia mano mėgstamiausia skautiško gyvenimo dalis.

Informacijos, kaip naudotis specialybių sistema neturėtų trūkti. Tam yra specialiai paruoštas visas didysis talmudas, bet dažnai nesinaudojame net labai po ranka esančiomis priemonėmis. Mane lengva įkalbėti, jau po pirmų pastraipų paišyčiausi naujos specialybės įgyvendinimo planą. Ne taip lengvai įtikinamiems skiriu tris punktukus apie specialybių naudą.

1. Platesnis akiratis. Specialybės yra proga išmėginti veiklą, kurios galbūt už skautų ribų tikrai nemėgintum. Realiai, toks ir turėtų būti jų šūkis: „Ko dar niekada nedariau?“. Skiltyje ar draugovėje visi turi skirtingus pomėgius, todėl kartu galvoti specialybių temas yra dar įdomiau. Gal Jonas turi slaptą svajonę išmokti megzti, Petras – tapti kartingų čempionu, o Aloyzas iš vaikystės prisimena serialą „Gelbėtojai“ ir labai norėtų išmokti gelbėti skęstančiuosius. Kur daugiau, jei ne skiltyje, gali drąsiai sakyti „norėčiau išmėginti tą ir tą“ ir rasti bent kelis draugus, kurie nuoširdžiai susidomės ir prisijungs prie tavo idėjos? Taigi, įgydami vis naujas specialybes taip pat geriau pažinsite vieni kitus, mokysitės sutikti net keisčiausias idėjas ne galvų purtymu, o smalsiu „Kodėl gi ne?“. Atvirumas kito nuomonei ar idėjoms šiandienos pasaulyje yra labai svarbu. Ką jau bekalbėt apie tai, kad visada galėsite nustebinti aplinkinius savo išmėgintų dalykų gausa ir papasakoti jiems įdomių istorijų apie sklandytuvus, jachtas, žvaigždes, kulinariją ir plėšriąsias viduržemio jūros žuvis (čia mano mėgstamiausia patyrusių skautų vyčių specialybė:)

2. Saviugda. Kiekviena specialybė turi savo viršutinį sluoksnį – konkrečias veiklas, įgijamas žinias ir įgūdžius, kurie yra labai akivaizdūs ir nuspėjami, bei kitą, gilesnį sluoksnį. Specialybės vykdymo metu tu ugdaisi kūrybiškumą, mokaisi planuoti, organizuoti, dirbti komandoje, spręsti iškilusias problemas, pristatyti savo idėjas, išklausyti skilties narių minčių, rasti bendrą sprendimą ir t.t. Lendant dar giliau, yra skautiškos ugdymo sritys. Gera specialybė gali nesunkiai padengti net ir visas ugdymo sritis, reikia tik tam tinkamai pasiruošti. Kaip tai padaryti? Planuojant specialybę verta aptarti, ko siekiama išmokti. Ne tik „noriu išmokti tris žvaigždynus“, bet ir išsikelti rimtesnių tikslų. Pavyzdžiui, „nemoku dalintis darbais, todėl stengsiuos šito išmokti“ arba „dažnai turiu gerą idėją, bet bijau ją pasakyti – šį kartą stengsiuosi daryti kitaip“. Įgijus specialybę taip pat labai svarbu aptarti, ką pasisekė išmokti, kuriose srityse patobulėta asmeniškai ir bendrai, kaip skilčiai.

3. Įvairių profesijų išbandymas. Specialybės yra puikus būdas išmokti amato ar išmėginti kokią nors profesiją. Toks buvo pagrindinis BP tikslas, kai jas sugalvojo. Pavyzdžiui, BP galvojo, kad jei skiltyje koks berniukas negali eiti į žygius, nes neturi tinkamų batų, skiltininko pareiga yra įgyti batsiuvio specialybę. Pritaikykim tai šiems laikams. Trūksta pinigų nario mokesčio susimokėjimui ir uniformai? Su skiltimi išmokite amato, kuris leistų užsidirbti. Tikrai yra ne vienas atvejis, kaip stovyklose išmėgintus ir pamėgtus užsiėmimus skautai pavertė savo pragyvenimo šaltiniu ar profesija – pabandyk ir tu. Laužavedžio specialybė yra puiki proga išmokti bendravimo su publika ir išmėginti savo aktorinius sugebėjimus ar dainingumą. Virėjo – išmokti apskaičiuoti maisto porcijas, planuoti virtuvės darbą ir, aišku, pagaminti įmantriausius patiekalus miško sąlygomis. Pirmoji pagalba – susipažinti su medikų gyvenimu, ir t.t

Tereikia šiek tiek fantazijos ir viskas bus įmanoma :)

Aš jau sakiau savo vadovei, kokią specialybę noriu išsilaikyti, kol dar pavasaris. Nes vasarą, stovykloje, jau bus ne tas galvoje – reikės parodyti per metus įgytas žinias pritaikant jas spalvingam gyvenimui pastovyklėje.

Savo specialybės nesakysiu, nes vyr. skautiška paslaptis, bet jūsų paklausiu: kokią specialybę norėtumėte išsilaikyti iki vasaros? Pasvajokite, o tada prisiminkite klausimą „Kodėl gi ne?“ ir per artimiausią sueigą pasiūlykit savo vienetui prisijungti prie smagybių. O jei reikia kokių patarimų – galite visada drąsiai klausti.

DAR TRUMPAI

 Brolis Marius apvainikuojamas kovo mėnesio iššūkio karaliūnu. Hip valio! Dovanų klausimu kreiptis į s. Laimą.

Primenu, kad balandžio mėnesio iššūkis yra apie draugystę su gamta. Po praėjusios savaitės pūgų labai abejoju draugystės tvirtumu, bet gal jūsų straipsniai įtikins, kad yra kitaip. Tai kaip: ar gali būti skautai ir gamta draugais?

Linkėjimai,

Varykit laikytis specialybių!

s. Jorė