Šiandien įdomumo dėlei (norėjau pažiūrėti, ar ten viešai maisto prekių parduotuvėje parduoda „Skautybę berniukams“) dar karta supratau, kad man pavojinga lankytis tokiose vietose, kur yra knygų… nes žiauriai pasijutau „alkanas“ skaitymui, o akys pradėjo skanuoti šimtus pavadinimų atrandant įdomius kūrinius, su kuriais būtų visai įdomų susipažinti (taip atradau, kad iš naujo perleista pasaulinė klasika lietuviškai Lev Tolstoj „Karas ir Taika“, 4 tomai) ir daug visokių kitų nusistebėjimų ir net rankos pradėjo vartyti mokslo fantastikos knygas… teko pabėgti, nes jei nirsiu į skaitymo pasaulį, galite manęs ir neieškoti… kartais taip atsitinka… :)

O skaitant šiandien John‘o Lewis‘o originalą apie skilčių sistemą vėl pagavau save, kad po kiekvieno perskaityto sakinio kyla begalė apmastymų, idėjų, analizių, alegorijų ir t.t.... ir kažkaip neramu tampa, nes norisi pasidalinti, o dažniausia nėra su kuo.. :) o kiek dar bus sakinių. :D

Pvz. “A ‘Peace Scout’ is a frontiersman who goes ahead of civilisation, and lives out  in the wilds as a hunter of big game or a trapper for fur pelts, or a pioneer civilising a savage

country.”

Jau iš pirmo žvilgsnio šita frazė matosi triprasmiškai:

1)      Kad skautavimas – gyvenimo  žaidimas. Tai nėra sekcija, kur užsiminėja turistiniais dalykais, tai nėra darbščiųjų rankų būrelis, bet tai yra kelionė su draugais. Iškart prisimenu ir apie antrą „dugną“ – vadovas visada turi planą, link ko jis veda savo vaikus, pastoviai pritaikydamas jį pagal aplinkybes.

2)      Antras supratimas, kad tai įgūdžiai, kurie panaudojant alegoriją „gamta“, kaip aplinkinį pasaulį, kur veikia savos taisyklės (tai gali būti ir miestas, kaimas, mokykla – visa ta „gamta“, kurioje mes gyvename). Ir išmokstami bandant ant savo kailiu visokius įgūdžius, eksperimentuojant, darant klaidas, šypsantis draugui „pabandom gal dar kartą? Bet gi kietai!“ savo skautavimą mes galim pritaikyti bet kurioje situacijoje. Net jei ateityje būsite verslininkais, arba vadovausite namų bendrijai arba būsite tėvais (nes jūs vis tiek būsite savo srities lyderiai).

3)      Skautai – mūsų keisto pasaulio gerumo pionieriai. Lyg užkopiant į kalnus, mes brovėmės keisdami save ir darydami pasaulį aplink mus geresniu. Taip, į mus žiuri kaip į keistuolius. Bet mes esame pilietiškumo pionieriai šiame vartotojiškame, bevertiškai pilkame pasaulyje.

Ir tai tik sakinis. :) Aš linkiu visiems skaityti knygas. Nes taip dirba vaizduote, o per vaizduotę ir pasaulis spalvingenis ir įdomesnis (kai žiuri teliką – galva nedirba, nes visas vaizdas ant lėkštutes pateiktas).

P.S. Skautams visai patarčiau iš grožinės (mokslinės fantastikos) literatūros paskaityti brolių Strugackių kurinius, kaip „Piknikas šalikelėje“ arba „Sunku būti Dievu“…

Gilv. brolis Pavel