Verbų sekmadienis

Antanas Mačius | 2012-03-30

Neseniai praūžusios Kaziuko mugės metu matėme, o gal nevienas ir įsigijome, spalvotą verbą. Br. Antanai, aš vis išgirstu brolį ar sesę sakant, nusipirkau verbą, tuoj verbų sekmadienis, bet dažną paklausus, ką ji
simbolizuoja – susimąstoma. Ar gali pasakyti, ką simbolizuoja verba, iš kur atsirado ši tradicija?

Verba - tai yra liaudies menininkų autoriniai darbai, kuriami iš augalų šakelių ir gėlių. Turbūt visiems
įsimintiniausios yra Vilniaus krašto verbo, kurios susijusios su senaisiais Vilniaus amatininkų cechais ir buvo kuriamos kaip puošmenos procesijoms, vėliau ši jų paskirtis nunyko ir tokios puokštės virto verbomis.

Bet kadagio šakelė, kaip verbos „sesė“, taip pat plačiai paplitusi po Lietuvą?

Taip, kadagio šakelė simbolizuoja gyvybę, amžinybę, tai amžinai žaliuojantis medis mūsų krašte. Tradicija neštis su savimi verbą, ją pašventintą turėti savo namuose atėjo iš Jėzaus Kristaus laikų, kai jam, jojančiam ant asilaičio į Jeruzalę žmonės klojo po kojom drabužius ir palmių šakeles.

O kokios kitų šalių verbos būna?

Romoje žmonės su savimi nešais alyvmedžio šakeles, o Popiežiaus aukojamose mišiose galima pamatyti žmonių su palmių šakomis. Vyskupai, kardinolai ir pats popiežius nešasi iš palmių šerdžių pintas verbas.

               

Kokia Verbų sekmadienio prasmė? Ar plakimas su verba semadienio ryta taip pat atėjo iš Jėzaus Kristaus laikų?

Plakimas verba, tai žaidimas, labiau tinkantis vaikams, kad nepramiegotų Jėzaus įžengimo į Jeruzalę, kur jis vėliau bus nužudytas.

Ištiesų Verbų sekmadienio rytą į Bažnyčią atsineštą verbą kunigas pašventina, o mes parsinešdami ją namo, parsinešame savo namams palaimą, todėl jos dažnai namie užkišamos už stogo gegnės palėpėje, kad saugotų visus metus. Verba – kaip kelio ženklas, padedantis mums siekti išganymo.

Kaikur dar išlikusi tradicija Velykų rytą, nuo velykų žvakės uždegti verbą ir jos dūmais palaiminti namus,
tvartus.

Verbų sekmadienis, tai maža įžanga į Didžiąją savaitę?

Taip, tai tarsi palinkėjimas prasmingos, turiningos ir veiksmingos Didžiosios savaitės. Po savaitės tie patys
žmonės, kurie klojo Palmės šakeles, šauk- „ant kryžiaus Jį“. Verbų sekmadienio simbolika turėtų versti tikinčiuosius susimąstyti.

Kodėl ta savaitė - Didžioji?

Artinasi Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo minėjimo dienos – Didysis Velykų Tridienis, Bažnyčios liturginių metų vainikas. Vyksta didysis pasiruošimas Prisikėlimo šventei. Tai tas pats, kas tvarkytis savo namus, laukiant švečių. Kiekvienas apvalo savo sielą, paruošia ją Prisikiėlimo šventei.

O kuo svarbus Velykų Tridienis?

Ketvirtadienį galima pavadinti „pasiruošimo poprisikėliminiam gyvenimui diena“, nes šiandien Jėzus padeda pamatą, ant kurio vėliau galės statytis Jo Bažnyčia – įsteigia kunigystės sakramentą, įsteigia Švenčiausiąjį Sakramentą, aukoja pirmąsias šv. Mišias, mazgodamas mokiniams kojas, parodo kokia bus Bažnyčios misija – tarnauti. Po Garbės himną visose Bažnyčiose nutyla visi varpai.... Tas tylos laikas tęsis iki pat Priskilėmimo momento.

Penktadienis – kančios ir mirties diena, tai vienintelė diena metuose, kai neaukojamos jokios šv. Mišios visam Pasaulyje. Penktadienis – kryžiaus garbinimo diena, tai vieno iš trijų didžiųjų metų pasninkų diena.

Šeštadienis – didžiulės tylos diena, visa Bažnyčia budi prie Kristau kapo, tai ypatingai svarbi diena maldoms. Kai Viešpats labiausia mūsų laukia – panikientas ir visų užmirštas, reikia naudotis proga išmelsti malonių.

Nusileidus saulei, pradedamas švęsti Velykų vigilija – atnaujimi krikšto pažadai, šventinama ugnis (šviesos
ir šilumos šaltinis), tai pati svarbiausia metų diena katalikui, nes tą naktį Jėzus prisikelia. Suskamba varpai....

Ko galėtum palinkėti broliams ir sesėms?

Nesiblaškyti, o išgyventi tai.

Antanas Mačius | 2012-03-30