Skautiška kelionė be jokių skolų

Pavel M. | 2012-03-28

Skirta tiems, kas iki šiol šypsosi savo skautiškame kelyje...

 

Šiandien manęs paklausė, ar kada nors esu girdėjęs, kad „...organizacija duoda tau, o vėliau tu tą skolą jai grąžinsi. Kas apibrėžia, kad skola grąžinta?“ Girdėjau, bet visiškai nepritariu šiam požiūriui. „Skolos grąžinimas“ turi kažkokį neigiamą atspalvį, kažkokią prievartą. Taip, yra geranoriškas skolos grąžinimas, bet yra ir iš prievartos. Bet vis tiek – „skola“, tai lyg tu privalai atiduoti kažkam ne iš savo noro.

 

Mano manymu, jeigu vaikai normaliai žaidžia skautavimą, tai skautiškas augimas ir tobulėjimas susideda iš tokių „laiptelių“:

1) Iš pat pradžių tu ateini į džiungles, kur supranti, kad esi vieno kraujo su visais šiame pasaulyje. Vėliau ateina laikas tapti sąmoningesniu ir tapti žmogumi tarp žmonių.

2) Tampi skautu, kuris lavinasi ir įgauna įgūdžių.

3) Po to, prisiimdamas atsakomybę, tu pradedi lyderiauti savo srityje (nes skiltyje yra visokių pareigų), o kai kas net apsiima atsakingai koordinuoti visą savo bendražygių komandą – skiltį.

4) Vėliau padedi vadovui koordinuoti kitas skiltis.

5) Ir kai ateina laikas – tu iškeliauji į piligriminę kelionę po atviru dangumi pamatyti pasaulio ir, padedant aplinkiniams,  apgalvoti visą savo skautišką kelią ir suprasti, ar nori pažinti skautavimą giliau. Taip žmonės tampa roveriais – vyr. skautais. Vieni iš šitų piligrimų negrįžta, bet tie, kurie grįžta, iš savo piligriminės kelionės atsineša daug daugiau.

6) Jie tampa vadovais, kurie yra pasiryžę padėti keliauti jauniems žmogeliukams, kurie tik ateina į džiungles, vėliau tampa žmonėmis, įgauna atsakomybės, tada pradeda vadovauti ir tada jau jie išleidžia kitus į piligrimines keliones. Ir jeigu tie išleistieji grįš, apkabins juos, nusišypsos, pasakys „Broli / sese, būkim kaip saulė!“, tuomet jie eis ranka rankon dirbti tiems, kuriems nori perduoti tą paprastą žinutę: „kad gyvenime išliktum skautu, reikia visur ir visada išlikti pionieriumi“.

 

Taip, John‘as Lewis‘as labai gerai apibrėžė skauto filosofiją: „pagauti ir išlaikyti pionieringo dvasią.“ Pionieringas –  tai būti pirmu ten, kur dar niekas nebuvo. Nors ir be komforto, esant sunkumams, bet atrasti kažką naujo visame tame.

O Maksim‘as Agapov‘as - Taganskis, apimtas įkvėpimo, kai perskaitė Konstantino Balmonto eilėraštį, papildė tai filosofija vadovui. „Būti kaip saulė!“.

 

Gilv. brolis Pavelas

Pavel M. | 2012-03-28