BP "Skautų vadovui". 5 dalis

Jorė A. | 2012-03-29

1 dalis2 dalis3 dalis, 4 dalis

Skautybės veiksmai

„Skautybės“ terminu reikia suprasti traperių, tyrinėtojų, medžiotojų, jūrininkų, lakūnų, pionierių, žvalgų darbą ir kt. pagalbines ypatybes.

Perteikdami skautams tas jų ypatybes, mes papildome rungtynių ir veiksmų sistemą, kuri atitinka jų pageidavimus ir inkstinktus, ir tuo pačiu tampa auklėjanti.

Skautų požiūriu, Skautybė įveda juis į broliškus būrius, kurie yra jų natūrali organizacija rungtynėms, pokštams ar klajojimui, kuri duoda jiems šaunius drabužius ir aprangą; sužadina jų fantaziją ir įpareigoja juos gyventi ir veikti atvirame ore.

Tėvų požiūriu, ji suteikia sveikatos ir skatina išsivystymą; moko energijos, rankdarbystės, naudojimosi pagalbiniais šaltiniais, ji įkvėpia drausmės, širdingumo, riteriškumo ir patriotizmo; žodžiu, ji išvysto „charakterį“, kuris, skinant kelią į gyvenimą, yra daug svarbesnis, negu bet kas kita.

Skautų lavinimas patraukia visų aukštųjų ir žemųjų klasių berniukus, turtingus ir vargšus ir net fizinių trūkumų paliestuosius, kurčnebylius ir akluosius. Ji įkvėpia troškimą mokytis. Skautybė dirba pasiremdama tuo principu, kad sakuto idėjos yra studijuojamos ir kad jis, užuot būtų mokomas, yra paskatinamas pats auklėtis.

Ji duoda gerą pradžią techniškam lavinimui, suteikiant pasižymėjimo ženklus už pažangumą įvairiose srityse, pamėginimą rinkti, rankdarbystę, prie tikrųjų skautų pirmosios ir antrosios klasės pasižymėjimo ženklų, liudijančių apie jų sugebėjimus plaukiojime, pionerijoje, virime, miškininkystėje ir kitose vyriškumo ir sugebėjimo srityse. Tikslas, siūlomas prie elementarinio lygio, yra atrinkti kiekvienos rūšies berniukus ir išbandyti jų sugebėjimą įvairiose darbo srityse. Tada budrūs draugininkai galės labai greitai atpažinti kiekvieno skauto ypatingus palinkimus ir ta linkme juos skatinti. Tai yra geriausias kelias į jo individualaus būdo išplėtojimą, suteikiąs jaunuoliui sėkmingos karjeros pradžią.

Dar daugiau, mes skatiname jaunuolio atsakingumą jo paties fiziniam išsivystymui ir sveikatai, pasitikime jo garbe ir laukiame iš jo kasdien Gerų Darbų.

Kur pačiame draugininke glūdi truputis berniuko ir jis gali į visa tai žvelgti iš jo matympunkčio, jis gali, pasišaukdamas vaizduotę, atrasti naujų veiksmų su dažnais pasikeitimais jaunuolio naujumo troškuliui patenkinti. Įsidėmėkite teatrus. Jei šie pastebi, kad veikalas publikai nepatinka, jie nekartoja įkyriai jo toliau, vildamiesi, kad jis galiausiai patiks, bet išima jį ir pastato ką nors naujo.

Jaunuoliai gali įžiūrėti nuotykį ir purvinoje senoje kūdroje ir jei draugininkas yra vyras-jaunuolis, jis tą patį gali įžiūrėti. Tai nereikalauja didelių išlaidš ar aparato naujoms idėjoms išgalvoti; patys jaunuoliai dažnai gali padėti savo pasiūlymais.

Tolimesnis būdas draugininkui atrasti veiksmų, kurie sudomina jaunuolius, yra – taupyti savo smegenis naudojant savo ausis.

Jei karo metu kareivis-skautas yra naktį išvykęs ir nori gauti žinių apie priešo judėjimą, jis dažniausiai daro tai klausydamasis. Panašiai, jei draugininkas yra aklas savo skautų palinkimų ir būdo atžvilgiu, jis gali tai sėkmingai nugalėti klausydamasis.

Klausydamasis jis gali giliai įžvelgti į kiekvieno skauto būdą ir įkūnyti tą būdą, kuriuo jaunuolis galės būti labiausiai sudomintas.

Tas pat atsitinka skiltininkų tarybos debatuose ir pasikalbėjimuose prie stovyklos laužo. Jei jūs ypatingai įsiklausysite ir stebėsite, jūs laimėsite daug daugiau žinių apie savo jaunuolius, negu jūs galite suteikti jiems savo pačių kalbomis.

Taigi, lankydami tėvus, ne tiek stenkitės padaryti jiems įspūdžio apie skautybės vertę, kiek mėginkite patirti, kokios yra jų idėjos dėl jų jaunuolių lavinimo, ir ko jie laukia iš skautybės, ar kokius pastebi joje trūkumus.

Apskritai, jei jums trūksta idėjų, neprimeskite savo skautams tokių veiksmų, kuriuos, jūsų nuomone, jie turėtų mėgti, bet išgaukite iš jų, klausydamiesi ar klausinėdami, kurie veiksmai juos daugiausiai domina, ir tada žiūrėkite, kaip toli juos galima praversti, kad jie būtų jaunuoliams naudingi.

Kur vienetas nuolatos skamba linksmu juoki ir džiaugiasi lenktynių pasisekimais, ten narių skaičius nesumažės dėl nuobodumo.

Skautų dvasia

Giliausias bruožas yra Sąjūdžio dvasia ir raktas, kuris atidaro tą dvasią, yra miškų pamėgimo ir gamtos pažinimo romantika.

Net šiais materializmo laikais, kur rasit jaunuolį ar suaugusį žmogų, kurių nesujaudintų laukinės gamtos šauksmas ir atviras kelias.

Galbūt, tai yra primityvus instinktas, bet kaip ten bebūtų, jis yra. Su tuo raktu galima atrakinti plačiai duris, norint įleisti šviežio oro ir saulės spindulių į tuos gyvenimus, kurie kitaip būtų pilki.

Bet, aplamai, su juo galima daugiau padaryti, negu tai.

Jaunuolius vilioja laukinių kraštų didvyriai, pasieniečiai, tyrinėtojai, jūrų plėšikai ir debesų lakūnai.

Jaunuoliai juos seks, kur tik jie ves, ir šoks pagal jų melodiją, kai šie dainuos vyriškumo ir drąsos, nuotykių ir didelių siekimų, narsumo ir vikrumo ir džiugaus pasiaukojimo dainą.

Ten yra jaunuolio kūnas, ten yra ir jo dvasia.

Stebėk tokį vyruką einantį gatve, jo akys žiūri kažkur tolyn. Ar jo vizija veda jį per preriją, ar per jūras putotomis bangomis? Kaip ten bebūtų, jis ne čia. Juk aš tai žinau.

Ar jūs niekados nematėte buivolų, klaidžiojančių Kensingtono soduose? Ir ar negalite jūs įžiūrėti dūmų, kylančių iš sioux‘ų palapinių po Alberto paminklo šeštėliu? Aš mačiau juos tenai daugelį metų.

Skautybės dėka jaunuolis, kaip didžiosios traperių brolijos narys, turi galimybės išmokti pasieniečių gudrybių. Jis gali sekti pėdsakus ir skaityti ženklus, jis gali signalizuoti, jis gali įsižiebti ugnį, pasistatyti trobelę ir išsivirti valgį. Jis moka daugelį pionerijos ir stovyklos amatų.

Jo vienetas yra natūralus jaunuolių būrys, vadovaujamas jų pačių vadovo, tokio pat jaunuolio.

Jis gali būti vienas iš bandos, bet jis turi savo nuosavą esmę. Jis išeina pažinti gyvenimo džiaugsmo gamtos keliu.

Tame yra ir dvasinė pusė.

Miškų kelionių metu, po truputį pažindama gamtą, trapi siela išauga ir žvalgosi aplinkui. Gamta yra puiki stebėjimo ir stebuklingosios visatos supratimo mokykla.

Ji atskleidžia sielai to grožio vertybę, kuris kasdieną guli prieš ją. Ji paaiškina miesto berniukui, kad anapus miesto kaminų yra žvaigždžių, ir kad saulėlydžio debesys žvilga savo puikume toli viršum „kino teatro“ stogo.

Gamtos stebėjimas sujungia į harmoningą visumą begalybės, istoriškumo ir mikroskopiškumo klausimus, kaip Didžiojo Kūrėjo darbo dalį. Ir čia prasmingai iškyla garbingas lyties ir dauginimosi vaidmuo.

Skautybė yra priemonė, kurią panaudojant ir didžiausias chuliganas gali būti privestas prie aukštesnio galvojimo ir tikėjimo į Dievo elementą. Sujungta su skauto įsipareigojimu kasdien padaryti „Gerą darbą“, ji suteikia ir Pareigos Dievui ir Artimui pagrindą, ant kurio tėvas ar kunigas gali daug lengviau pastatyti pageidaujamą tikėjimo formą.

„Galite aprengti vyruką kaubojumi, Tommy ar Džeku,

Galit mankštinti jį, kol jis bus šaunus, kaip paveiksliukas,

Bet nevisuomet, kai  jūs imsite kasyti jo nugarą,

Išeis, kad jis yra didvyris ar šventasis“

Tai daro vidinė dvasia, ne be išorinio papuošimo.

Ir dvasia yra kiekviename jaunuolyje, jei jūs laimite jį sau, tik ją reikia atrasti ir iškelti švieson.

Skautų Įžodis išpildyti jo garbei, visa kas jame glūdi, Skautų Įstatai yra mūsų įpareigojanti disciplinarinė jėga, ir 99 atvejais iš 100 ji apsimoka. Jaunuolio nevaldo nedaryk, bet jį veda daryk. Skautų Įstatai yra kaip vadovas skauto veiksmams, o ne jo klaidoms slopinti, Jie tik nustato, kas yra gera ir ko laukiama iš skauto. 

Bus daugiau


Lordas Baden Powellis iš Gilvelio

SKAUTŲ VADOVUI (Aids to Scoutmastership)

Vertė s. Ona Saulaitienė ir A. Landsbergis

Jorė A. | 2012-03-29